Pastaruoju metu daugeliui jau tapo įprasta, kad įvairios išmokos, gaunamos iš valstybės, mažėja. Tačiau faktas, kad mažėja ir sunkiausiems ligoniams slaugyti skiriamos lėšos, ne vieną dar kartą įtikino - seni ligoti žmonės valstybei nereikalingi.
Metai prasidėjo liūdnai
Kaunietė Eglė K. (pavardė redakcijai žinoma) “Respublikai” pasakojo, kad didžiausias jos rūpestis dabar - pasirūpinti sunkiai sergančia
pensininke mama, kuriai reikalinga nuolatinė slauga, mat valstybei tokie žmonės rūpi mažiausiai.
Eglės mama jau daugiau nei pusę metų nepakyla iš lovos - nuo to laiko, kai pernai liepą susilaužė šlaunikaulį. Iš pradžių ji buvo gydoma ligoninėje, paskui - Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Galiausiai moteriai teko parvežti mamą namo. Kadangi ji pati dirba Vilniuje ir negali mamos prižiūrėti, teko samdyti slaugę.
“Mamai buvo paskirta kompensacija už slaugą kaip visišką negalią turinčiam žmogui - 900 litų per mėnesį. 800 mokėdavome dienomis sutikusiai ją prižiūrėti slaugei. Ir tai mums pasisekė, nes mokame palyginti labai nedaug - už tokią sumą sutinkančią dirbti slaugę rasti nėra paprasta, - pasakojo Eglė. - Už likusius pašalpos pinigus ir mamos pensiją pirkdavome vaistus, kurių toli gražu ne visi kompensuojami, sauskelnes ir vienkartines paklodes, nes valstybės kompensuojamųjų pakanka vos pusei mėnesio, įvairias priemones nuo pragulų ir kt. O mamai juk dar reikėdavo susimokėti už butą, vien sąskaita už šildymą siekia 400 litų”.
Pernai moterys bendromis pastangomis šiaip taip vertėsi, tačiau prasidėjus metams sužinojo, kad valstybė nusprendė už slaugą mokamus pinigus sumažinti 15 proc. Sausis joms atnešė galvos skausmą - slaugos pinigai sumažėjo iki 765 litų. Už šią sumą slaugytoja dirbti nebesutinka, o kur dar visos kitos kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos...
Moteriai nesuprantama, kodėl valstybė taip tyčiojasi iš žmonių, kurie visą gyvenimą dirbo, mokėjo mokesčius. Pasenę ir paliegę jie tapo našta valstybei ir ji mielu noru kuo greičiau jų atsikratytų. Tik štai vaikai tėvų taip lengvai neišsižada ir iš paskutiniųjų plėšydamiesi stengiasi dar bent šiek tiek prailginti savo gimdytojų gyvenimus.
Slauga - artimųjų rūpestis
Neįgaliųjų departamento duomenimis, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo per 42 tūkst. asmenų, kuriems skiriamos tikslinės slaugos kompensacijos. Iš jų apie 33 tūkst. - pensinio amžiaus. Tai - pačią sunkiausią negalią turintys ligoniai.
Kaip “Respubliką” informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), 15 proc. mažesnės slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokamos nuo sausio 1 d. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui.
Sprendimą perskaičiuoti socialines išmokas, tarp jų - ir slaugos išlaidų tikslines kompensacijas, 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Seimas. Šio įstatymo pagrindinis tikslas, kaip teigiama, - ekonominės krizės laikotarpiu, mažėjant įmokų surinkimui į valstybės ir “Sodros” biudžetus, užtikrinti jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, t.y. laiku mokėti išmokas.
SADM pateiktais duomenimis, 2009 m. tikslinėms slaugos kompensacijoms iš valstybės biudžeto buvo išleista apie 435 mln. litų, kompensacijas gavo beveik 42 tūkst. asmenų.
Nuo šių metų sausio tikslinė kompensacija už visišką negalią turinčio asmens slaugą sumažinta 15 proc. Dabar ji siekia 765 litus.
Tuo tarpu už mėnesį, praleistą slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, valstybė gydymo įstaigai, preliminariais skaičiavimais, moka apie 2 tūkst. litų.
Stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos gydymo įstaigoms apmokamos už lovadienius. Patvirtintos 5 skirtingos lovadienio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje kainos, kurios priklauso nuo ligonio būklės sunkumo - nuo 85,8 iki 141,6 balo už lovadienį (1 balas lygus 0,81 lito).
Tačiau slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 m. slaugai skirtų lovų stacionare buvo tik 4400. Tad dažniausiai sunkiausius ligonius prižiūri namiškiai. Jei jie neturi galimybių rūpintis artimuoju patys, samdo slaugytojas. Privačiose įstaigose tokios paslaugos kainuoja apie 9 tūkst. litų per mėnesį, todėl prieinamos vos vienetams.
Mažėjimas - gyvenimo realijos
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2008 m. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos gydymo įstaigose buvo suteiktos beveik 28 tūkst. žmonių, 2009 m. I pusmetį - beveik 14 tūkst. žmonių.
Lėšų, skiriamų sumokėti už palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių teikiamas paslaugas, kiekis šiemet taip pat mažėja. 2009 m. tam buvo išleista 121 mln. litų. 2010 m. teritorinės ligonių kasos su gydymo įstaigomis dėl slaugos ir palaikomojo gydymo galės sudaryti sutarčių, kurių vertė 105,2 mln. litų.
VLK atstovas spaudai Kazys Žilėnas “Respubliką” informavo, kad būtinybę mažinti šios paslaugos finansavimą padiktavo gyvenimo realijos - 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 8,7 proc. mažesnis, palyginti su pamažintu 2009 m. biudžetu.
Lėšų, skiriamų sumokėti už gydymo ir slaugos paslaugas namuose, mažinimą, K.Žilėno teigimu, bene labiausiai nulėmė tai, kad 2009 m. ne visos šiai sričiai skirtos lėšos buvo išnaudotos. Tad 2010 m. suplanuota skirti 12,6 proc. lėšų mažiau.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą