Mažakraujystė - tylioji klastūnė

Kraujas perneša deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles. Deguonį sujungia raudonas baltymas hemoglobinas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose). Jei hemoglobino yra mažiau nei 120 gramų litre kraujo, tai kūno ląstelės gauna nepakankamai deguonies - tai ir yra mažakraujystė.
Dažnai vartojamas graikiškos kilmės mažakraujystės atitikmuo - anemija.

Geležies trūkumas - dažna problema

Geležis reikalinga hemoglobino gamybai.

Su maistu per mažai geležies dažnai gauna kūdikiai, paaugliai, nėščios ir maitinančios moterys. Jaunos moterys geležies netenka su krauju dėl natūralių priežasčių; tai ypač reikšminga paauglėms. Lietuvoje vienai iš 3 vaisingo amžiaus moterų ir beveik kiekvienai nėščiajai galima nustatyti geležies stoką. Šioms žmonių grupėms vegetarais geriau nebūti.

Geležis nepasisavinama sergant kai kuriomis žarnyno ligomis. Be to, jei žarnyno liga sukelia kraujavimą, tai geležis iš organizmo prarandama su krauju. Dažniausiai tai - opos ir erozijos; rečiau - hemorojus ir storosios žarnos vėžys. Neretai opas ir erozijas sukelia nuolatinis įvairių vaistų vartojimas.

Trūkstant geležies žmogaus raumenys yra silpni. Gali būti: bendras silpnumas, greitas nuovargis, ištvermės sumažėjimas; šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint ar juokiantis; dažnas šlapinimasis.

Stokojant geležies lėtai atsinaujina žmogaus kūno ląstelės; ypač tai matoma kūno paviršiuje: oda plona ir sausa, galimi jos įtrūkimai, ypač lūpų ir akių kampučiuose. Plaukai auga lėtai, plonėja, sausėja, neblizga, lūžinėja ir retėja. Nagai taip pat plonėja, neblizga, lūžinėja bei ant jų atsiranda skersinis banguotumas. Pakinta liežuvio ir burnos gleivinė. Retas, bet įdomus geležies trūkumo požymis moterims ir vaikams - skonio pakitimas. Tuomet norima valgyti molį, kreidą, dantų pastą, ledą ar krakmolą.

Nesant pakankamai geležies sutrinka fermentinės reakcijos. Tai atsispindi nervų sistemoje: atsiranda nestabilios emocijos, polinkis į depresiją, kai kurių kvapų nemėgimas, galvos skausmai ir net intelekto bei elgesio pokyčiai; imuninėje sistemoje: blogai gyja žaizdos, bei dažnai sergama peršalimo ligomis.

Simptomai - nepamatuojami

Išsekus geležies atsargoms organizme hemoglobino pagaminama nepakankamai. Tuomet kraujas negali pernešti deguonies tiek, kiek reikia. Tai - mažakraujystė (anemija).

Organizmas stengiasi kraują naudoti svarbiausiems žmogaus organams, o odai jo lieka mažiau: oda, akių baltymai, dantenos, burnos gleivinė ar nagai gali būti balkšvi. Kai kas sako, kad odos atspalvis žalsvas, todėl praeityje anemija buvo vadinama chloranemija.

Širdis dirba stipriau, todėl širdies ligomis sergantiems žmonėms gali pablogėti sveikata ar net pradėti skaudėti krūtinėje. Žmogus gali jausti pulsą galvoje, ypač gulint tam tikroje padėtyje. Staiga atsistojus akims neužtenka kraujo, todėl akyse aptemsta, raibuliuoja, pilasi kibirkštys ar rodosi "muselės". Staiga atsikėlus galima apalpti. Dėl ilgalaikės deguonies stokos smegenims žmogus tampa dirglus, pasyvus, mieguistas, sutrinka atmintis ir dėmesys, nukenčia intelektas. Galima nemiga. Tačiau dažniausias smegenų simptomas - galvos svaigimas, dėl kurio sutrinka kūno koordinacija. Žmogus gali nugriūti ir pavojingai susižeisti.

Užlipus laiptais ar greičiau paėjus mažakraujystės varginamas žmogus pradeda greitai kvėpuoti ar net dusti. Tai dažniausiai pasitaikantis anemijos požymis.

Raumenys labai imlūs deguoniui, todėl pirmiausiai atsirandantis mažakraujystės simptomas yra raumenų nuovargis pastovaus, nors ir nedidelio fizinio darbo metu.

Paprasčiausia diagnostika - laboratorinė

Mažakraujystę geriausia diagnozuoti atlikus kraujo tyrimus, kadangi tab senkant geležies atsargoms anemijos požymių dar nėra, o yra tik geležies stokos požymiai; vėliau atsiradę mažakraujystės simptomai taip pat būdingi kitoms ligoms; jauni ir kitais atžvilgiais sveiki žmonės simptomų nejaučia, kadangi organizme veikia įvairūs kompensaciniai mechanizmai.

Jei feritino kraujyje trūksta, tai trūksta ir geležies. Tiek feritiną, tiek geležį kraujyje galima išmatuoti ir diagnozuoti geležies stoką.

Bendruoju kraujo tyrimu pamatoma, kiek ir kokio dydžio kraujyje yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) bei kiek juose yra hemoglobino. Jei hemoglobino yra mažiau nei 120 gramų litre kraujo, tai diagnozuojama mažakraujystė. Eritrocitai - maži ir blyškūs.

1 iš 4 mažakraujystės atvejų sukelia ne geležies stoka, bet lėtinė liga: vėžys, infekcija ar neinfekcinis uždegimas. Šiais atvejais nereikėtų skubėti skirti geležies preparatų mažakraujystės gydymui, o reikėtų išmatuoti feritino koncentraciją kraujyje. Sergant minėtomis lėtinėmis ligomis feritino pakanka - reikėtų pirmiausia gydyti lėtinę ligą, o geležies preparatus vartoti labai saikingai.

Jei eritrocitai dideli ir jų kraujyje mažai, tai organizme gali trūkti raudonųjų kraujo kūnelių gamybai reikalingo vitamino B 12 ar folinės rūgšties. Šių medžiagų trūkumas pasitaiko retai; dažniausiai jį sukelia skrandžio ar kepenų ligos. Tiek vitaminą B 12, tiek folinę rūgštį kraujyje galima išmatuoti ir esant trūkumui - skirti vartoti.

Pasitaiko, kad eritrocitai yra normalaus dydžio, juose pakanka hemoglobino, tačiau kraujyje pačių eritrocitų yra mažai. Taip atsitinka staiga nukraujavus, sutrikus jų gamybai organizme ar pradėjus eritrocitams irti kraujyje. Priežastis išaiškinama pamatavus vadinamąjį retikulocitų produkcijos indeksą.

Retai pasitaikančios anemijos diagnozuojamos žiūrint į kraujo tepinėlį per mikroskopą.

Daugumą šių tyrimų atlieka tik didžiosios laboratorijos.

Geležies stoka yra viena iš dažniausių žmogaus patologinių būsenų. 25 proc. kūdikių, 15 proc. jaunų moterų ir net 30 proc. nėščiųjų vargina geležies stokos sukelta mažakraujystė. Gydytojai žino dar maždaug 20 mažakraujystę sukeliančių priežasčių, kurios yra retos ir sudėtingos, todėl šiame straipsnyje nepaliestos. Taigi, mažakraujystę - dažną, bet sunkiai pamatomą klastūnę - paprasčiausia diagnozuoti atliekant kraujo tyrimą.

Lina MAČIULYTĖ, gydytoja