Valstybinė ligonių kasa (VLK) šį mėnesį įvykdė savo įsipareigojimus: jai pavyko su visomis teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) atsiskaityti net anksčiau, nei buvo planuota, - iki kovo 6 d., nors abejonių, kad dėl sunkiai surenkamo biudžeto pavyks tai padaryti, turėjo net sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
Ministerija įtakos neturi
“Respublika” jau rašė, kad sausį kilus triukšmui, jog kai kuriose šalies gydymo įstaigose atlyginimai medikams vėluoja, sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas pareiškė, kad su gydymo įstaigomis VLK atsiskaitinės anksčiau, nei numato įstatymai. Už gruodį turėjo būti atsiskaityta iki vasario 1 dienos, o ne vasario 15-ąją, už sausį suteiktas paslaugas - iki kovo 9 d. Be to, atlyginimų mokėjimo tvarka tam tikra prasme liberalizuota - leista, kad gydymo įstaigų administracijos atlyginimus darbuotojams galėtų mokėti dalimis, priklausomai nuo turimų lėšų kiekio.
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas prieš kelias savaites “Respublikai” teigė, kad VLK įvykdžius įsipareigojimus ir lėšas pervedus laiku atsakomybė dėl medikams vėluojančių atlyginimų kris tik ant gydymo įstaigų administracijų pečių - bus galima daryti išvadas, kad kas nors yra blogai su gydymo įstaigos administravimu.
Tokiai nuomonei pritarė ir A.Čaplikas: “Jei viskas vyks pagal planą, tačiau paaiškės, kad kuriose nors gydymo įstaigose atlyginimai neišmokami, kalta bus tos įstaigos administracija, nesugebanti tvarkytis”.
Tačiau, ministro teigimu, problema ta, kad daugelyje įstaigų ministerija neturi įtakos vadovų paskyrimui, nes steigėjai yra apskritis ir savivaldybė. O dabar situacija tokia, kad merams ir apskričių viršininkams labai patogu, jog dėl visų problemų kaltę prisiimtų ministerija.
Sukasi kaip gali
Finansinė duobė gydymo įstaigų biudžetuose atsirado dėl to, kad anksčiau, kai biudžete buvo daugiau pinigų, ligonių kasos gydymo įstaigas šiek tiek “pakredituodavo” - dalį pinigų pervesdavo mėnesio pradžioje, tad įstaigoms nekildavo problemų dėl atlyginimų išmokėjimo. Praėjusių metų rudenį ligonių kasos pradėjo elgtis griežtai pagal įstatymus, o gydymo įstaigos nebuvo tam pasirengusios, tad kai kurios jų ir susidūrė su finansinėmis problemomis.
Kai kurios įstaigos laiku susigriebė ir pertvarkė savo darbą, pradėjo taupyti. Kitos nelabai spėjo persiorientuoti, tad jose ir kilo problemų dėl atlyginimų mokėjimo. Manoma, kad per porą mėnesių situacija turėtų normalizuotis, tačiau gydymo įstaigose šiek tiek turi būti pakeista administravimo tvarka.
Medikams nerimą labiausiai kelia tai, kad nuo metų pradžios pabrango infrastruktūros išlaikymas, o šioms išlaidoms kompensuoti lėšų nebuvo numatyta. Nors pinigų gydymo įstaigoms šiais metais skirta 300 mln. litų daugiau nei pernai, daugiau nei 200 mln. litų iš šių lėšų skirta padidėjusiems atlyginimams išlaikyti. Tačiau gali atsitikti taip, kad mėgindamos ieškoti išeities iš susidariusios situacijos kai kurių gydymo įstaigų administracijos infrastruktūros išlaidoms apmokėti naudos atlyginimams skirtas lėšas.
“Kol kas daugelyje įstaigų darbuotojai ir administracija tariasi ir ieško kompromisų, tačiau ilgainiui to nepakas. Kyla grėsmė, kad ateityje siekiant išlaikyti infrastruktūrą bus apkarpomas atlyginimų fondas”, - “Respublikai” teigė L.Labanauskas.
LGS ir gydymo įstaigų vadovų skaičiavimais, optimaliai dirbančiai pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigai ateityje gali tekti atlyginimų fondą mažinti iki 10 proc., o stacionare - net ir iki 20 proc.
Aida VALINSKIENĖ, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą