2003 m. gegužės 13 - birželio 1 dienomis Klaipėdoje pirmą kartą Lietuvoje buvo vykdoma kilni labdaros akcija "Klaipėdiečiai, apginkime vaikus nuo narkotikų". Jos metu vyko įvairūs renginiai ir buvo renkamos lėšos narkotikų aptikimo aparatams įsigyti. Į akciją atvykę garbingi svečiai iš Vilniaus taip pat kalbėjo, kad tai - neeilinė pilietinė iniciatyva, ir reikia džiaugtis, kad atsirado tiek daug sąmoningų akcijos rėmėjų ir šio darbo entuziastų.
Tokia klaipėdiečių iniciatyva - surinkti lėšas ir nupirkti narkotikų testavimo aparatus vaikų ligoninei ir policijai, kaip ankstyvosios diagnostikos priemones, rodo dar ir tai, kad, pavargusi nuo kalbų ir nebeapsikęsdama valstybinių struktūrų neveiklumu, visuomenė bando problemą spręsti "iš apačios".
Nors paskutiniais metais Lietuvos dienraščiuose kai kur pasirodydavo įspūdingi skaičiai - kovai su narkomanija ir narkotikų kontrolei išleisti 6,5 mln. litų, - iš tų milijonų neatsirado keliolikos tūkstančių, kad policija ir vaikų ligoninės būtų aprūpintos narkotikų nustatymo įranga. Nebeįmanoma žiūrėti į akis motinoms, kurios, didžiulės širdgėlos prispaustos, ateina su nebyliu klausimu: kodėl tie milijonai nepadėjo išsaugoti mano vaiko, kurį kažkas įtraukė į narkotikų vartojimą.
Tęsiant klaipėdiečių akciją gegužės 30 d. "Koridoje" buvo gvildenama sudėtinga tema. "Ar galima sustabdyti narkotikų plitimą Lietuvoje?" Beveik visa vilniečių delegacija iš karto po akcijos aptarimo Klaipėdos savivaldybėje skubėjo į Vilnių ir dalyvavo "Koridos" laidoje. "Buliaus" vaidmenį turėjęs prezidento patarėjas Gintaras Šurkus nugalėjo "matadorus" santykiu 1648 ir 346. "Matadorų" pusėje kovojo pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys, LR SAM vyriausioji specialistė Ona Grimalauskienė ir Vilniaus miesto komisaras, atsakingas už kovą prieš narkotikų platinimą, Tomas Ulpis. Kaip ir per akcijos aptarimą, prezidento patarėjas Gintaras Šurkus teigė, kad, iškėlus tikslą sustabdyti narkomanijos augimą, kovojant su šiuo reiškiniu kompleksiškai, įkūrus atskirą atskaitingą valstybinę struktūrą kovai su narkomanija - departamentą prie LR Vyriausybės - ir anksti nustačius paauglius, eksperimentuojančius su narkotikais, per metus galima sustabdyti narkomanų skaičiaus didėjimą Lietuvoje.
Ankstyvoji diagnostika - trūkstama grandis kovoje su paauglių narkomanija, kurios nebuvimas ir trukdė iki šiol efektyviai kovoti su narkomanijos augimu.
2002 m. balandžio 2 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.437 "Apie ankstyvą vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo tvarką" - gana silpnas dokumentas, kuris iki šiol arba nebuvo vykdomas dėl savo painumo, arba buvo paprasčiausiai ignoruojamas moksleivių ir pedagogų. Ankstyvoji diagnostika - tai eksperimentuojančių su narkotikais moksleivių ankstyvas nustatymas, testų pagalba juos patikrinant dėl narkotikų vartojimo. Testai ir testavimo būdai gali būti įvairūs. Skandinavijos šalyse greitieji testai gana plačiai naudojami moksleiviams patikrinti. "Koridoje" moksleiviams atstovaujantys trys šaunūs vyrukai bandė karštai gintis ir įrodinėti, kad tai pažeistų jų, kaip vaikų, teises, todėl moksleivių parlamentas tam nepritaria. Kas žino, ar šis moksleivių parlamentas tikrai atstovauja VISIEMS Lietuvos moksleiviams. Atrodo, kad ne, nes vyrukai nežinojo paskutinių apklausų, vykdytų Vilniuje ir Klaipėdoje, rezultatų, kurios nustebino net pačius apklausų vykdytojus.
Pagal 2003m. sausio mėn. doc. Šurkienės organizuotas anonimines 10-11 klasių moksleivių apklausas, moksleivių testavimui dėl narkotikų vartojimo pritaria 65,2 proc. iš 518 Klaipėdos moksleivių ir 61,3 proc iš 482 Vilniaus moksleivių. Net 21,5 proc jaunuolių mano, kad testavimas turi būti priverstinis (kitaip niekas nesutiks testuotis), 32,1 proc pasirenka savanorišką testavimą, 9,7 proc. siūlo moksleivius testuoti tuomet, kai to paprašo jaunuolio tėvai.
Kodėl didžioji pusė vaikų, dar taip nesenai nusistačiusių priešingai, šiandien jau pritaria testavimui? Atsakymas paprastas - vaikai jaučiasi nesaugūs mokykloje, jiems reikia suaugusiųjų pagalbos. Apklausų metu jie prisipažino, kad norėtų ne tik testavimo, bet ir apmokytų šunų, mokyklose budinčių policininkų. Ar tai nėra vaikų pagalbos šauksmas?
Interneto puslapiuose nurodomi net 8 būdai, kaip neturinčius šio savojo "aš" vaikus galima įtraukti į narkotikų vartojimą. Ne visų vaikų galimybės atsispirti psichologiniam spaudimui yra vienodos, didžioji dalis vaikų, nepriklausančių lyderių grupei, nesugeba to padaryti. Tai - silpni vaikai. Juos apsaugoti - visų mūsų šventa pareiga! Kam atstovavo "Koridoje" gražūs vaikinai, pasisakantys prieš moksleivių patikrinimus dėl narkotikų. Tačiau tiesa ta, kad ir jų pasisakymuose norintieji išgirdo nenuginčijamą tiesą - duokite jaunimui daugiau prevencinių priemonių, švietimo, užklasinės veiklos programų, daugiau informacijos apie narkotikus, gerų dokumentinių ir meninių filmų.
Kompleksinėje kovoje su narkomanijos augimu mums labai trūksta vienos grandies - ankstyvosios diagnostikos. Mat vaiką galima išgelbėti tik jai pradėjus vartoti narkotines medžiagas. Klaipėdiečių akcija ir buvo skirta tam, kad būtų įsigyti įrankiai ankstyvajai diagnostikai - narkotikų testavimo aparatai, padedantys nustatyti, ar paauglys neeksperimentuoja su narkotikais.
Keista, kad prezidento patarėjas supranta, o visas pulkas medikų - ne... Ministerijose ir savivaldybėse kasmet rašomos įvairios programos, kuriami kovos su narkomanija planai, neatsižvelgiant į šią labai konkrečią, nesunkiai įgyvendinamą ir medikams gerai žinomą priemonę. Spekuliuojant asmens laisvių išplėtimo kategorijomis, daug metų buvo apgaudinėjama visuomenė, esą didžiausia bėda Lietuvoje yra ta, jog trūksta reabilitacijos centrų, lovų narkomanams gydyti ir pan.
Visame pasaulyje pripažinta, kad efektyviausias būdas prieš narkomaniją - pirminė prevencija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą