Ministras Juozas Olekas: "Pacientai - ašis, apie kurią sukasi medikai".

Daugiau nei dešimt metų Lietuvoje vykstanti medicinos reforma, anot sveikatos apsaugos ministro Juozo Olekos, davė neblogų rezultatų. Tačiau, pažymi ministras, įstojus į Europos Sąjungą reikės dar labiau stengtis, jog pacientai liktų patenkinti gydymu, o medikų darbas būtų labiau vertinamas - ne tik moraline, bet ir finansine prasme.
"Viso to bus galima pasiekti Lietuvoje realiai įsigaliojus draudos medicinai, - kai pinigai, skirti sveikatos apsaugai, keliaus paskui ligonius, - kalbėjo ministras. - Mat pacientai yra ašis, apie kurią sukasi medikai. Sprendžiant opias finansines problemas, visų pirma būtina sustiprinti profilaktinį darbą, sykiu baigti gydymo įstaigų reorganizavimą."
"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kokia padėtis yra uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigose, sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas konstatavo, kad Klaipėdos gydymo įstaigos, ypač ligoninės, sudaro rimtą konkurenciją Vilniaus ir Kauno universitetinėms klinikoms.

Teigiami pokyčiai

"Kad klaipėdiečiai gydytojai teikia kokybiškas paslaugas, tuo įsitikinau neseniai aplankęs visas uostamiestyje esančias stacionarines gydymo įstaigas. - Vis gerėjančią medicinos paslaugų kokybę negali nepajusti ne tik klaipėdiečiai, bet ir atvykstantieji į Klaipėdą pasigydyti iš kitų Respublikos miestų. Teikiamų paslaugų kokybe lieka patenkinti ir užsieniečiai.
Beje, šiemet po ilgų svarstymų Sveikatos apsaugos ministerija tapo Klaipėdos Jūrininkų ligoninės steigėja. Nemanau, kad tai buvo degantis klausimas, kurį reikėjo žūtbūt išspręsti. Tačiau atsižvelgus į tai, jog Lietuva yra jūrinė valstybė, gerai, kad Sveikatos apsaugos ministerija nuo šiol yra šios stacionarinės gydymo įstaigos, kuri anksčiau buvo pavaldi Klaipėdos apskričiai, steigėja. Juoba kad pirmąkart būdamas sveikatos apsaugos ministru, esu nemažai prisidėjęs steigiant Jūrininkų ligoninę (kitąmet ši ligoninė švęs 10-ies metų jubiliejų. - Aut. past.), subūrusią puikių specialistų komandą, kurių dalis į Klaipėdą atvyko dirbti iš sostinės bei Kauno universitetinių klinikų.
Jūrininkų ligoninėje įsikūrusiame Jūros medicinos centre šiuo metu užregistruota bemaž 9 tūkst. jūrininkų. Jų sveikata - ne tik krante, bet ir jiems išplaukus į jūrą, rūpinasi minėtame centre dirbantys specialistai", - "Vakarų ekspresui" pasakojo ministras.

Medikų klaidos - labiausiai matomos

Nepaisant teigiamų permainų medicinoje, pasak sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko, kurio specializacija - chirurgija, visada atsiras pacientų, nepatenkintų aptarnavimo kultūra ar gydymo kokybe. "Priežastis - paprasta. Medikų klaidos, skirtingai nei kitų profesijų žmonių, yra labiausiai matomos, - aiškino ministras.
- Ne tik Jūrininkų ligoninėje, kuri yra tiesiogiai pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, bet ir Klaipėdos miesto bei apskrities ligoninėse, taip pat Vaikų bei Klaipėdos medicinos slaugos stacionarinėse gydymo įstaigose - akivaizdūs teigiami pokyčiai. Pamario krašto gyventojams, besigydantiems uostamiesčio ligoninėse, palyginti su tuo, kas buvo pirmaisiais reformos metais, yra sudarytos daug geresnės - ne tik gydymosi, bet ir buitinės sąlygos."

Ligoninės turi bendradarbiauti

Juozas Olekas, neblogai įvertinęs Klaipėdos stacionarinių gydymo įstaigų darbą, šiek tiek ir pakritikavo vyriausiuosius gydytojus.
"Būtina, jog stacionarinių gydymo įstaigų vadovai pasinaudotų tomis galimybėmis, kurios atsiranda ne tik konkuruojant, bet ir bendradarbiaujant, pavyzdžiui, nedubliuojant tų pačių paslaugų ar pan. Tokiu būdu sutaupytume lėšas, kurios uždirbamos itin sunkiai, išliejant nemažai prakaito.
Pasinaudojus ligoninių bendradarbiavimu, dalį lėšų, kurios šiandien gydymo įstaigoms yra skiriamos individualiai, būtų galima išspręsti klausimą dėl didesnio medikų darbo užmokesčio.
Kiek turėtų padidėti atlyginimai, jog Lietuvos medikų uždarbis atitiktų Europos Sąjungos keliamiems reikalavimams? Gydytojų atlyginimai galėtų siekti nuo 2 iki 4 tūkst. Lt. Ne tiek daug reikia pasistengti, jog medikai gautų didesnius atlyginimus. Juoba kad nuo kitų metų sveikatos apsaugai planuojama skirti didesnį finansavimą."

Grėsmę kelia tuberkuliozė

Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad pastaruoju metu didžiausią nerimą kelia didėjantis sergamumas tuberkulioze. "Kad išvengtume epidemijos, būtina imtis radikalių priemonių. - Kalbant apie Klaipėdos tuberkuliozės ligoninę, kurioje gydomi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, būtina atnaujinti ją, ką bekalbėt apie geresnes gydymo sąlygas.
Kad išvengtume skausmingų pasekmių, reorganizuojant sveikatos priežiūros įstaigas, radikalūs sprendimai turi būti priimami tenkinant ne vien pacientų, bet ir medikų poreikius", - kalbėjo Juozas Olekas.

Profilaktika - prioritetinė sritis

Ministras, paklaustas apie priemones, kurių ketinama imtis, siekiant Lietuvoje sumažinti sergamumą ne tik lėtinėmis, bet ir užkrečiamomis ligomis, Juozas Olekas informavo, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama prevenciniam darbui.
"Kad sumažintume Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklius, išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas ne ligų gydymui, o jų profilaktikai. Ypač tai aktualu kalbant apie mūsų vaikus, norint, jog jie augtų sveikesni, - aiškino ministras. - O dėl profilaktinio darbo sustiprinimo, tai šioje srityje jau dabar yra padaryti pirmieji žingsniai. Šiemet Sveikatos apsaugos ministerija pirmąkart iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skyrė papildomą finansavimą savivaldybėms, jog jos sustiprintų mokyklose veikiančių medicinos punktų darbą. Ateity mokyklose dirbančios bendrosios praktikos slaugytojos ne tik darys žymas žurnaluose ar, pavyzdžiui, vaikui prasiskėlus galvą, užklijuos pleistą, bet ir privalės kasdien rūpintis moksleivių ir net pedagogų sveikata.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Švietimo ministerija ruošia bendrą projektą, kurio įgyvendinimui nuo kitų metų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo planuojama papildomai skirti lėšų.
Taigi iš esmės bus keičiama mokyklose dirbančių medikų teikiamų paslaugų kryptis. Jiems bus organizuojami specialūs kursai. Medikės, dirbančios mokyklose ne tik teiks medicinos paslaugas, bet ir ieškos būdų, kaip vaikus skatinti gyventi sveikai."

"Gydo ne vien vaistai ir instrumentai"

"Kalbant apie medikų ir ligonių tarpusavio santykius, labai svarbu, kad gydytojai ne vien vaistais ir instrumentais, bet ir geru žodžiu gydytų ligonius, - akcentavo Juozas Olekas. - Prieš duodant tabletę ar ruošiant pacientą operacijai, būtina pabendrauti su pacientu.
Chirurgui bet kuri operacija yra smagi, o sudėtingos intervencinės procedūros - ir prestižo reikalas. Chirurgija - "užkrečiamas" dalykas. Tačiau tiesa ta, kad žmonės būtų sveikesni, o ir rezultatai būtų stulbinantys, jeigu gydytojai ir pacientai rastų bendrą kalbą."

Ministras atvirauja

Ministras teigė, jog supranta žmones, kurie dėl aplaidaus medidų darbo kreipiasi ne tik į redakciją, bet ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami ištirti vieną ar kitą atvejį.
"Bendraudamas su pacientais įsitikinau, kad gana dažni atvejai, kai ligoniui pavėluotai suteikiama kvalifikuota pagalba, - "Vakarų ekspresui" atviravo Juozas Olekas. - Pavyzdžiui, greitosios medikai ligonį nusiunčia pas šeimos gydytoją, o šis konstatuoja, jog pastarojo būklė "stabili". Galiausiai viskas baigiasi tuo, jog blogai besijaučiantis žmogus, gydytojui išvykus, antrąkart išsikvietęs greitąją, yra skubiai gabenamas į ligoninę."

"Už gera nepratę atsidėkoti"

Tačiau, pažymi sveikatos apsaugos ministras, medicina turi ir šviesiąją pusę. "Tik tiek, kad juoda dėmelė, t.y. gydytojo klaida, yra labiau matoma, nei geri darbai, - išgelbėtos pacientų gyvybės. Blogai, kad už gerą gydymą mūsų žmonės vis dar nėra įpratę atsidėkoti. Problemų būtų daug mažiau, jeigu medikai ir pacientai suprastų, o svarbiausia - gerbtų vieni kitus.
Buvau labai nustebęs, kai lankantis ligoninėje viena iš mano kalbintųjų pacienčių, kuri džiaugėsi kvalifikuotu gydymu bei nepriekaištinga priežiūra, nežinojo savo gydančio daktaro pavardės. Tačiau kai šios moters paklausiau, kas yra jos kirpėja, ši nedvejodama pasakė ne tik pavardę, bet ir dar daugiau..."