Atlikus nedidelį tyrimą paaiškėjo, kad 50 proc. suaugusiųjų, kurie teigė susiduriantys su miego problemomis, pripažino bijantys tamsos. Be to, užgesinus šviesą jie tampa nerimastingesni.
„Gera žinia, kad jei iš tiesų viskas yra taip, tai pagydoma. Be to, tai ilgai netrunka“, – teigė tyrimo autorė Colleen Carney iš Ryersono universiteto Toronte.
Norėdama nustatyti, ar miego problemas gali sukelti fobijos, C. Carney su kolegomis subūrė 93 koledžo studentų grupę ir paprašė juos užpildyti anketas, kuriose teirautasi apie jų miego kokybę ir tai, ar jie bijo tamsos.
Tuomet tyrėjai atliko įdomų eksperimentą. Pirmojoje eksperimento dalyje savanoriai sėdėjo kambaryje, kuriame degė šviesa. Antrojo dalyje jie sėdėjo tamsiame kambaryje. Visą laiką tyrimo dalyviai buvo užsidėję ausines, iš kurių periodiškai pasigirsdavo garsus triukšmas.
„Tuomet stebėjome jų reakciją šviesoje ir tamsoje. Šviesoje skirtumų nebuvo, tačiau tamsoje miegantieji prasčiau dažniau išsigąsdavo“, – teigė C. Carney.
Kitaip tariant, palyginus su gerai miegančiais, kamuojami nemigos dažniau mirksėdavo ir krūpčiodavo, kai tamsoje išgirsdavo triukšmą. Be to, kuo daugiau kartų jie triukšmą išgirsdavo, tuo nerimastingesni ir nervingesni tapdavo. Miegantieji gerai, priešingai, priprasdavo prie garso ir galiausiai liaudavosi į jį reagavę.
Tamsos baimė nėra tas dalykas, kurio miego sutrikimus gydantys medikai šiuo metu ieško, teigia C. Carney. Taigi šis tyrimas gali atverti naujus kelius gydymui.
Gera žinia ta, kad fobijos į gydymą labai greitai reaguoja, ypač naudojant poveikio terapiją. Taigi lygiai taip pat, kaip gydytojai padeda pacientams priprasti prie vorų ar gyvačių, jie gali padėti atsikratyti ir tamsos baimės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą