Jūsų istorijos
Lietuvoje plintančiu nerūkymo virusu užsikrėtė ir "Balticum" televizijos laidos "Reidas" kūrėjas Gintaras Vaičekauskas.
Rūkiau 32 metus, po du pakelius per dieną, o trečiadieniais ir ketvirtadieniais, kai vykdavo Eurolygos varžybos, surūkydavau po du su puse pakelio.
Rūkyti pradėjau 15 metų. Kas tuomet nerūkydavo - "lochas" būdavo. Visi rūkė, net sportininkai.
Rūkyti mečiau šių metų kovo 15 dieną. Lengva ją atsiminti, nes tą dieną mirė Vytautas Kernagis.
13.35 val. surūkiau paskutinę cigaretę, bet nežinojau, kad ji bus paskutinė. Man pačiam tai buvo netikėta. Kodėl mečiau - pats nežinau.
Dieną prieš tai nuėjau pas savo draugą Petrą. Jis nerūkė jau dvi savaites, naudojo nikotino pleistrus. Sakau: "Duok man pleistrą, patį stipriausią."
Tą naktį buvo daug darbo, nemiegojau, paryčiais grįžau, nuplėšiau pleistrą ir... rūkymo karjera baigėsi. Nuo vieno pleistro, bet iš tikrųjų ne jis man padėjo, o kažkas smegenyse.
Dvi dienas buvau labai mieguistas. Po to tai praėjo. Ir jokių "lomkių". Jokių knygų neskaičiau. Tiesiog atėjo momentas mesti rūkyti. Viskas. Po to pradėjau galvoti, kodėl. Gal kad man patinka stebinti žmones.
Dabar galvoju, kokia nesąmone aš tiek ilgai užsiiminėjau. Stoviu kamštyje - rūkau. Groja gerą gabalą - rūkau. Pavalgau - rūkau. Taip rūkiau rūkiau rūkiau ir rūkiau... O dabar paėmiau ir neberūkau. Ir jaučiuosi taip pat.
Tai, kad parūkysiu, man nepadės jaustis geriau ar blogiau. Dabar neberūkau, ir man tai neįdomu. Tiesiog nebeįdomu. Man to nebereikia.
Ką galvoju apie rūkančius? Tegul rūko, gal gerai uždirba. Bet tai absoliutus š...
Dabar, tiesa, atrodo, kad iš burnos kažkas dvokia, nors visi sako, kad ne. Todėl kramtau gumą.
Užrašė Genovaitė PRIVEDIENĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą