Projektai
Šešiose pasaulio valstybėse vykdomas Europos Sąjungos finansuojamas projektas "Happy Audit" (Linksmasis auditas) akivaizdžiai parodė, kad Lietuvoje antibiotikų kvėpavimo takų infekcijoms gydyti skiriama nepagrįstai daug. Tai kelia pavojų, jog sulauksime laikų, kai organizmas nebepajėgs kovoti su paprasčiausia infekcija.
Danijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Ispanijoje, Kaliningrade ir Argentinoje vykstančiame Europos Sąjungos projekte pagal Odensės (Danija) audito programą dalyvauja apie 700 gydytojų su skirtinga profesine, kultūrine patirtimi bei skirtinga pirminės sveikatos priežiūros organizacija. Projekto partneris - Klaipėdos teritorinė ligonių kasa.
"Projekto tikslas - skatinti gydytojus neskirti antibiotikų, kai to nereikia, ir šviesti pacientus, kad suprastų, jog peršalus kiekvienu atveju antibiotikų vartoti nereikia", - sakė projekto koordinatorė Lietuvoje šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė.
Projekte dalyvaujantys gydytojai šių metų pradžioje tris savaites registravo visus pacientus, kurie kreipėsi dėl kvėpavimo takų ligų, ir žymėjo, kokį jiems skyrė gydymą. Jei skyrė antibiotiką - pažymėdavo, kokį.
Po šių rezultatų ir jų priežasčių analizės, susitikimų su ekspertais, projekto kūrėjais, gydytojai pakartos registraciją - taip bus patikrintas projekto efektyvumas.
Deja, dalyvauti svarbiame ir naudingame projekte panoro tik 31 savo darbo kokybės gerinimu suinteresuotas Klaipėdos apskrities gydytojas. Iš klaipėdiečių susidomėjo tik UAB "Mano šeimos gydytojas", Senamiesčio poliklinika, Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras, gydytoja iš "Nefridos".
Beje, projekto dalyviui baimintis, kad kolegos ar visuomenė sužinos, jog antibiotikus jis skiria nepagrįstai ar per daug, nereikia - dalyvių rezultatai anoniminiai, užkoduoti.
Rezultatai šokiravo
Pirmojo etapo projekto rezultatai, - sakė UAB "Mano šeimos gydytojas" dirbanti R. Radzevičienė, - šokiravo. Jie parodė, kad lietuviai antibiotikų skiria per daug. Be to, visiškai nepagrįstai skiriama daug plataus spektro antibiotikų.
Yra žinoma, kad 80 proc. visų kvėpavimo takų ligų sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Tačiau projektas parodė, kad antibiotikai skiriami 50 proc. susirgusiųjų. Dauguma jų receptų išrašoma baiminantis rimtos infekcijos - dėl visa pikta.
Tiesa, projekto rėmai neleidžia matyti visos situacijos. Mat Rusijoje ir Ispanijoje antibiotikai vaistinėse parduodami laisvai, be recepto, todėl tikėtina, kad ten reali situacija blogesnė.
Pamiršome peniciliną
Plataus spektro antibiotikus kai kurie šeimos gydytojai skiria net susirgusiems pūlinga angina, nors esą įrodyta, kad anginą sukeliantis mikroorganizmas yra absoliučiai jautrus penicilinui.
Penicilinas - populiariausias antibiotikas Švedijoje ir Danijoje. Čia šiuo antibiotiku gydoma apie 98 proc. ligų, kurias sukelia bakterijos. Gydymo rezultatai sėkmingi.
Tarp mūsų gydytojų vis dar sklando mitas, esą tai senas, neveiksmingas vaistas.
Neilgai trukus projekto dalyviai, kaip ir dauguma Europos Sąjungos šalių gydytojų, galės kabinete nustatyti, kas sukėlė kvėpavimo takų infekciją.
"Padarę tonzilių nuobraukas jau kabinete jie žinos, ar tikslinga skirti antibiotikus. Jei sukėlėjas - streptokokas, penicilinas padės 100 proc. Jei testas bus neigiamas - 99 proc. tikimybė, kad anginą sukėlė virusas", - sakė pokalbininkė.
Be to, projekte dalyvaujantys gydytojai dalins Lundo universiteto parengtas atmintines pacientams, kuriose pateikta informacija, kokie simptomai rodo esant bakterinę infekciją.
Galimos grėsmės
Netikslingas antibiotikų vartojimas, - pasakojo gydytoja, - daro neigiamą poveikį sveikatai. Pirmiausia jis sukelia disbakteriozę, nes antibiotikas nesirenka, kurias bakterijas jam užmušti, - šluoja viską. Naikindamas ir normalią žarnyno mikroflorą, antibiotikas mažina jos gebėjimą gintis nuo žalingo poveikio.
"Jei mažas vaikas pradedamas gydyti plataus spektro antibiotikais, - sulaukęs 18 metų jis gali turėti didelių problemų net susirgęs paprasčiausia angina", - pasakojo R. Radzevičienė.
Savižudybe gydytoja laiko ir tai, kad žmonės geria turguje pirktą savanoriškai sau pasiskirtą tetracikliną - jis gali turėti stiprų neigiamą poveikį klausai, regėjimui, inkstams, kepenims.
Be to, yra virusinių ligų, kurias gydant antibiotikais galima pacientui pakenkti - antibiotikas, sureagavęs su ligos sukėlėju, gali pažeisti kepenis, sukelti odos bėrimus.
Netikslingas antibiotikų skyrimas sukelia rezistentiškumo problemą: galų gale antibiotikai nebesugebės kariauti su infekciją sukėlusiomis bakterijomis, ir žmogus gali mirti nuo paprasčiausio plaučių uždegimo.
Rezistentiškumo problema jau aktuali Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Europoje - Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje. Kuriami nauji antibiotikai nebepajėgia įveikti bakterijų, kurios įgijusios sugebėjimą juos neutralizuoti.
Kitą antradienį "Sveikatos" priede - Lundo universiteto parengti patarimai žmonėms, kaip atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą