NHS reforma D.Britanijoje: ką tai reiškia pacientams?

 

Jeigu didžiųjų netrukus priimti ketinamų pokyčių esmę ir svarbiausią reformos siekį galėtume apibūdinti vienu žodžiu, tai neabejotinai būtų – efektyvumas. Šiuo metu paprastas Didžiosios Britanijos gyventojas vargu ar lengvai galėtų paaiškinti gremėzdiškos NHS veikimo principus. Įgyvendinus reformą, ateityje bus siekiama atsisakyti biurokratine našta tapusios administravimo sistemos su tūkstančiais neefektyviai dirbančių gydytojus administruojančių vadybininkų.

 

Patiems specialistams, jų darbo vietų saugumui planuojama reforma didesnės įtakos neturės. Pasikeisti gali tik tai, kad ateityje gydytojams ar stomatologams gali tekti patiems skirti daugiau laiko administracinei veiklos daliai, nes NHS planuoja peržiūrėti 24 tūkst. įvairių organizacijos departamentų vadybininkų darbo vietų būtinumą ir poreikį. Privalumu taps tai, jog padidės gydytojų įtaka sprendžiant svarbius sistemos klausimus.

 

Šiuo metu sveikatos apsaugos sistema veikia kaip sudėtingas biurokratinis aparatas, daugeliui sprendimų itin didelę įtaką tebeturi centrinė valdžia, dažnai nepaslanki sprendžiant atskirų savivaldų aktualias problemas ir atsižvelgiant į jų specifiką. Visa sistema yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai ir jos dabartiniam ministrui Andrew Lansley, po kurio pagal įtaką eina 10 Strateginių sveikatos apsaugos centrų (Strategic Health Authorities) visoje šalyje. Pastarieji atsako už kitų 151

„Pirmosios pagalbos centrų“ (Primary Care Trust), ir tik pastariesiems tiesiogiai šioje ilgoje grandinėje pavaldūs bendrosios praktikos gydytojai – General Practitioners, arba mums geriau atpažįstami GP vardu, stomatologai, šeimos gydytojai, slaugės ir kt., tiesiogiai užtikrinantys gydymo paslaugas pacientams.

 

 

Sveikatos reformos kūrėjai visuomenei pastaraisiais metais pristatė dabartinio valdymo modelio pokyčių, kurie suteiktų daugiau galių savivaldoms bei patiems gydytojams leistų tarti svaresnį žodį priimant sprendimus. Na, o pokyčiai iš tiesų yra būtini, nes tokiu neefektyviu išlaidų didinimo tempu iki šiol veikianti NHS po keleto metų nebepajėgs užtikrinti aukštų gydymo kokybės standartų. Tam turės didžiulės įtakos ir šiandien aktualūs socialiniai reiškiniai: senstanti visuomenė, ateinančiais metais didėsiančios pasaulinės vaistų kainos bei vis žalingesnis žmonių gyvenimo būdas ir dėl to kaip ant mielių augantis nutukusių žmonių procentas.

 

Numatomais pokyčiais sveikatos apsaugos valdymo svertus ketinama gerokai sutrumpinti, dalį valdymo naštos nukeliant nuo centrinės valdžios pečių. Siūloma sukurti naują, sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžią instituciją – „Nacionalinę tarybą“ (National Board), kurią sudarytų bendrosios praktikos gydytojai, stomatologai, šeimos gydytojai ir kiti tiesiogines gydymo paslaugas žmonėms teikiantys specialistai.

 

Jiems norima suteikti teisę patiems spręsti svarbiausius klausimus ir teikti siūlymus aukščiausiajai valdžiai be galybės tarpinių grandžių, dažnai tampančių stabdžiu priimant ir įgyvendinant svarbius darbuotojų siūlymus. „Nacionalinę tarybą“ sudarytų iš daugiau nei 250 šalies regionų gydymo centrų ir ligoninių deleguoti atstovai, kurie turėtų didesnę įtaką spręsdami atskiriems regionams aktualias problemas valstybiniu mastu.

 

 

Inicijuojamomis reformomis tikimasi pritraukti daugiau privačių ligoninių, klinikų ir kitų gydymo įstaigų atstovų dalyvauti pacientų rinkoje. Iš pastarųjų perspektyvos, įgyvendinus būsimąją reformą numatomi pokyčiai, tikimasi, bus tik teigiami. Pacientas galės pats pasirinkti ligoninę, polikliniką, nesvarbu, ar ji valstybinė, ar (kai kuriais atvejais) privati, ir turės didesnį pasirinkimą nei šiandien.

Pasirinkus iki šiol privačiai dirbančią įstaigą, teikiančią aukščiausios kokybės paslaugą, planuojama, jog daugelyje jų pagrindines gydymo išlaidas padengs valstybė. Taigi pacientams, galintiems rinktis tiek iš privačių, tiek iš valstybinių gydymo įstaigų, o pastarosioms nuolat gerinant paslaugas ir konkuruojant dėl pacientų, būsimosios reformos siūlymai bus tik į naudą.

---

Tačiau kalbėdami apie dabartinius NHS valdymo aparato darbuotojus, taip teigti nebegalėtume. Iš viso sveikatos apsaugos sistemoje dirba per 1,3 milijono žmonių, ir pagal šį skaičių NHS yra didžiausia valstybinė organizacija šalyje, kuri apima daugiau nei 5 proc. visų šalies dirbančiųjų. Daliai iš atleisti ketinamų 24 000 administracinio personalo darbuotojų bus pasiūlyta užimti kitas, panašias pagal poreikį pareigas kituose departamentuose. Reformavus NHS, iki 2015 metų ketinama sutaupytus 20 milijardų svarų sterlingų panaudoti gydymo įstaigų kokybei bei paslaugoms gerinti.

 

Taigi pastaruoju metu veikianti sistema kasmet vis labiau dūlėja ir nebeatitinka būtiniausių žmonių poreikių. Sistema valdančiųjų koalicijos partnerių konservatorių ir liberalų kritikuojama dėl nerangumo bei negebėjimo prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių. Pabrėžiu, pirmiausiai prie kintančių visuomenės poreikių, o jau kintantys visuomenės poreikiai, įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, laikui bėgant neabejotinai patys padiktuos pageidavimus: tikėtis iš gydymo įstaigų tik aukščiausios kokybės aptarnavimo ir paslaugų, kurių ne tik būsime, tačiau jau seniai esame nusipelnę.

 

 

Tačiau sveikatos apsaugos sistemos reformos ne visų sutinkamos su džiaugsmu. Skeptikai baiminasi, jog sutrumpinus tarpinių valstybinių institucijų grandinę, atsakingą už atskirų jos dalių kontrolę bei priežiūrą, NHS žingsnis po žingsnio pradės žengti privačios organizacijos keliu. Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministrą Nadrew Lansley, prieš šiam einant į pasitarimą su gydytojų profsąjungos atstovais, užsipuolė visoje šalyje išgarsėjusi pensininkė, kuri priešais televizijos kameras privertė ministrą viešai teisintis dėl siūlomos reformos galimų padarinių.

 

Jis patikino senolę, jog sveikatos apsaugos sistema jokiu būdu neleis NHS tapti privačia organizacija, viso labo reguliuojama vyriausybės ir turinčia visišką laisvę veikti bei užsiimti tik naujų pacientų dalybomis. Taip pat jis pažadėjo, kad, įgyvendinus reformą, pagal naująją tvarką pacientų laukimo laikas, praleidžiamas eilėse laukiant gydymo paslaugų, neabejotinai sutrumpės, o ne priešingai, ko labiausiai baiminosi ministrą užsipuolusi moteris.

 

Reformos oponentai, anot ministro, jokiu būdu neturėtų baimintis galimai prastesnės gydymo įstaigų paslaugų kokybės. Anot jo, nukentės tik dalis NHS administracinio aparato darbuotojų, vadybininkų, kurių darbo vietoms gresia didžiausias pavojus restruktūrizuojant ir supaprastinant organizacijos valdymą.

 

***

 

Svarbiausi reformos šalininkų argumentai:

 

1. Įgyvendinus reformą, valstybė tikisi iki 2015 metų sumažinti NHS išlaidas 20 mlrd. svarų sterlingų mokesčių mokėtojų lėšų.

2. Pacientų, t. y. paprastų NHS gydymo paslaugomis besinaudojančių žmonių, reforma neigiamai nepalies – gydymo kokybė nesumažės. Atvirkščiai, laikui bėgant ji turėtų nuolat gerėti.

3. Papildomai mokėti daugiau, negu mokėjote iki šiol, dėl reformos pasekmių už gydymo paslaugas nereikės.

4. Labiausiai nukentės dalis NHS darbuotojų, daugiausia užimančių vadybininkų pareigas organizacijos valdymo aparate. Planuojama peržiūrėti 24 000 NHS darbuotojų darbo vietų ir daliai darbuotojų pasiūlyti kitas pozicijas.

5. Pacientai turės daugiau galių daryti įtaką ir patys aktyviau prisidėti prie NHS valdymo. Atskiruose regionuose jie galės deleguoti savo atstovus, kurie kartu su vietinių gydytojų profsąjungų nariais tiesiogiai atskirų regionų vardu teiks aktualius pasiūlymus sveikatos apsaugos ministerijai, o ne per tarpininkus, kaip būta iki šiol.

 

 

 

Sutinku, kad NHS reikia reformos, tik nesu įsitikinęs, kad dabar pristatomi pasiūlymai yra geriausias variantas. Jeigu šią reformą paaiškintume pagal lietuvišką sistemą, tai galima būtų sakyti taip, kad būtų panaikintos teritorinės ligonių kasos ir finansavimas gydymo įstaigoms būtų tiesioginis. Tokiu atveju, kiekviena gydymo įstaiga turėtų turėti savo buhalterija ir vadyba besirūpinantį personalą.

 

Pritaikius tokį modelį Lietuvoje, gal ir nekiltų didelių problemų, nes poliklinikos yra didelės, o čia daug mažų gydymo įstaigų. Be to, yra rizikos, kad pagal reformos siūlymus pertvarkius finansavimą ir pritraukus daugiau privačių klinikų, jos pasiimtų „gardžiausius kąsnelius“, t. y. teiktų labiausiai finansiškai apsimokančias paslaugas, o dabar NHS sistemoje dirbančioms įstaigoms tektų mažiau pelningos.

 

Žinoma, dabartinei sistemai reikalingi pokyčiai, nes vadybinio personalo itin daug. Aš pats esu dirbęs NHS sistemoje ir galiu pateikti paprastą pavyzdį: NHS gydytojui darbui reikalingas daiktas kainuoja 30 svarų, o privačiam gydytojui, kuris perka tiesiogiai, – 5,5 svaro. Kitas pavyzdys: NHS gydytojas per dieną atlieka 2–3 procedūras, nors spėtų atlikti 7–8. Bet jam tai neapsimoka, nes atlikęs dvi jis likusią dienos dalį dirba privačiai.

 

Mano nuomone, dabartine reforma pirmiausia siekiama spręsti finansines problemas. Vyriausybė kelerius metus laiko įšaldžiusi NHS biudžetą, nors pagal poreikius jis turi didėti kiekvienais metais.

 

 

 

NHS finansavimas mažėja, todėl vis daugiau funkcijų tenka privačioms gydymo įstaigoms. Ateityje žmonėms reikės daugiau mokėti už gydymą, nes valstybė nepajėgi išlaikyti sistemos. Jeigu finansavimas būtų perskirstytas ir daugiau sprendimo teisės turėtų gydymo įstaigos, tai jos įgytų daugiau savarankiškumo, o savarankiškumas yra teigiamas dalykas. Valstybė nori pasiekti, kad gydymo įstaigos labiau konkuruotų tarpusavyje, todėl privačių įstaigų įtraukimas – sveikintinas dalykas.