Noras išgyti - patikimiausias vaistas

Pasveik pats

Stuburo išvarža nėra liga, paralyžiuojanti žmogų visam gyvenimui, jei tik jis deda pastangas ir nori išgyti.

Maždaug prieš penkiolika metų patyręs stuburo išvaržą fitneso treneris Armandas Pikelis šiandien nejaučia nė menkiausio nugaros skausmo. Operacijos jam neprireikė - traumą išsigydė pats.

Penktojo stuburo slankstelio išvaržą patyrusiam treneriui Kauno klinikų gydytojai neteikė daug vilčių. Patikimiausias kelias jiems tuomet atrodė tik operacija. Bet A. Pikelis pats pradėjo domėtis savo liga, ieškojo literatūroje metodų, kaip išsigydyti stuburo išvaržą be operacijos.

"Aišku, teko perversti tikrai daug medicininių knygų, bet kai pradėjau matyti rezultatus, supratau, kad padėti sau galiu pats",- sakė A. Pikelis.

Sportas, anot A. Pikelio, yra pagrindinis metodas, priemonė išsigydyti stuburo išvaržą. Reikia stiprinti vidinius ir išorinius raumenis.

Būtinas nuoseklus gydymas

"Jeigu ko nors apie ligą nežinai, bet imiesi priemonių ir pats ją gydai, situaciją gali tik pabloginti",- įspėja A. Pikelis.

Anot jo, yra tokių žmonių, kurie, patyrę stuburo išvaržą, skausmo nejaučia jau po dvejų, vienerių ar kartais net po pusės metų. Bet tam reikalingas labai atidus ir nuoseklus gydymas.

Treneris, supratęs, kad stuburo išvaržą gali išsigydyti ir pats, nutarė duoti patarimų ir kitiems žmonėms.

"Žmonėms pradėjau padėti, kai supratau, kad man nebeskauda. Su vienu, su kitu padirbau. Žmonės patenkinti, pradėjo eiti patys prašyti, kad padėčiau",- sakė A. Pikelis.

Treneris taip pat užsiminė, kad kartais net gydytojai atsiunčia žmones su stuburo išvaržomis pas jį, kad padėtų įveikti ligą.

Pagrindinis metodas, kurį rekomenduoja treneris, tai - sportas. Besikreipiantiesiems dėl stuburo išvaržos treneris parodo, kokius pratimus reikia atlikti, sudaro mankštos programas. Yra stiprinami nugaros, pilvo preso, šlaunų, liemens, kitaip sakant, viso "korseto" raumenys.

Anot A. Pikelio, raumenis būtina stiprinti, kad būtų išvengta rimtesnių pasekmių.

Į A. Pikelį kreipiasi ir žmonės po operacijų. Sportuoti esą ir po operacijos yra būtina, kad nepasikartotų išvaržos. Bet, pasakojo jis, yra buvę taip, kad moteris, sportavusi po operacijos, patyrė dar dvi stuburo išvaržas.

Kreiptis laiku

A. Pikelis (kairėje), pats išsigydęs stuburo išvaržą, dalina patarimus ir sudaro mankštos programas sporto klubo lankytojams.

Kasmet apie 80 procentų dirbančių žmonių kreipiasi į gydytojus skųsdamiesi stuburo, nugaros skausmais. Stuburo išvaržą sukelia pernelyg didelis krūvis, organizmo apsauginių reakcijų susilpnėjimas. Išvarža dažniausiai atsiranda kaklo ir juosmens srityse. Ryškūs simptomai - skausmas, judesių ribotumas, į galūnes plintantis skausmas, netgi kvėpavimo sutrikimai, kojų tirpimas.

Nors stuburo išvarža dažnai yra traumos pasekmė, patiriama sportuojant ar keliant nepamatuotai didelį svorį, tačiau ši liga taip pat įvardijama kaip lėtinis procesas. Jis vystosi palaipsniui, progresuoja, pakinta medžiagų apykaita, kuri ardo ir silpnina tam tikrus audinius.

Laiku nesikreipus į gydytoją, yra tikimybė, kad bus užspaustas nervas ar pažeistos nugaros smegenys, todėl gali susilpnėti kojos, sutrikti tuštinimasis, netgi įmanomas raumenų paralyžius. Mažesnėms išvaržoms operacija reikalinga ne visuomet - kartais užtenka gydomosios mankštos, fizioterapijos procedūrų ar stuburo tempimo pratimų.

Jei skauda nugarą, sakė A. Pikelis, į gydytoją reikia kreiptis visuomet. Juk ir paprasčiausias vėjo perpūtimas gali sukelti uždegimą.

Operacija - paskutinei minutei

"Aš visuomet patariu operaciją palikti paskutinei akimirkai - jei jokios kitos priemonės nebepadės",- teigė Klaipėdos apskrities ligoninės neurochirurgas Jonas Milašius. Jis pacientams pataria operuotis tik tuomet, kai pastebi, kad žmogus jaučia labai stiprius skausmus ir jokie kiti gydymo metodai nebegali padėti.

Anot neurochirurgo, veiksmingiausias gydymas - gydomoji mankšta, arba kitaip, sporto medicina. Todėl jis visiškai pritaria A. Pikelio pasirinkimui išvaržą gydytis ne operaciniu būdu. Žinoma, anot J. Milašiaus, sportuojama turi būti protingai, kad stuburui nebūtų padaryta dar didesnė žala.

Stuburo išvarža, anot J. Milašiaus, yra pagydoma per 2-3 mėnesius, nelygu kokia trauma. Būna, kad ji išgydoma yra ir per 2-3 savaites, bet tik tuomet, kai žmogus jaučia itin stiprius skausmus, jam yra leidžiami stipresni vaistai ir gijimo procesas yra greitesnis.

Be to, anot neurochirurgo, operacija tikrai negarantuoja pasveikimo. Neoperuoja gydytojas paciento ir tuomet, kai rezultatas abejotinas.

"Jei negali žmogui padėti, matai, kad operacija greičiausiai nebus prasminga, geriausiai ir neoperuoti. Pacientas bus nepatenkintas, jo gyvenimo kokybė nepagerės. Tai kam to reikia?"- svarstė J. Milašius.

Neurochirurgas nuramina, kad efektyvus gydymas protingai pasirenkant priemones vėl grąžina žmogų į visavertį gyvenimą ir jis jokio diskomforto dėl praeities traumos nepatiria. Gydymas nepadeda tik maždaug 15 procentų į gydytojus besikreipiančių pacientų. J. Milašius sakosi nežinąs, kodėl taip yra: ar tų pacientų stuburas yra silpnas, ar pasirinktas netinkamas gydymas.

Jurgita LAPIENYTĖ