Šiandien slaugytojo išsilavinimą turintys medicinos specialistai, nusprendę dirbti užsienyje, turi alternatyvą - galimybę dirbti komandiruočių principu: gyventi Lietuvoje, o dirbti kitoje šalyje. Į komandiruotes Norvegijoje vis dažniau išvyksta mūsų šalies slaugytojos. Darbdaviai giria lietuvių darbuotojų darbštumą bei nuovokumą. Pagal tokią programą Norvegijoje dirbanti klaipėdietė Renata Vitkienė neseniai grįžo iš pirmosios komandiruotės. Su ja kalbėjomės apie patirtus įspūdžius, sprendimo dirbti svetur priežastis ir ateities planus.
Kodėl nusprendėte išmėginti jėgas svetur?
Apie išvykimą ilgam laikui niekada negalvojau, tačiau neslėpsiu, kad finansinė padėtis netenkino. Turiu tris vaikus, du iš jų studijuoja aukštosiose mokyklose, tad natūralu, jog finansinis klausimas mūsų šeimai labai aktualus. Taigi, pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau priimti šį iššūkį, buvo siūlomas atlyginimas. Žinoma, apsisprendimui įtakos turėjo ir pats darbo principas - keturias savaites dirbama Norvegijoje, dvi savaites ilsimasi Lietuvoje.
Ar šeima palaikė jūsų sprendimą?
Nebuvo taip, kad visi artimieji palaikė. Didžiausio palaikymo sulaukiau iš vaikų. Jie suprato, kad šis žingsnis yra svarbus visai šeimai. Vaikai tikėjo manimi, nuolat drąsino. Tai man buvo labai svarbu. Vaikų palaikymą jaučiau ir išvykusi.
Dėl ko nerimavote labiausiai?
Buvo neramu dėl namuose liekančių vaikų. Taip pat jaudinausi dėl kalbos, nežinojau, kaip seksis pritapti prie naujos aplinkos. Baigusi įdarbinimo kompanijos organizuojamus norvegų kalbos kursus, jaučiausi drąsiau, tačiau žinojau, kad lengva tikrai nebus ir dar daug ko teks išmokti.
Ir kaip jums sekėsi?
Iš pradžių buvo šiek tiek keblumų, bet kolegos sveikatos priežiūros centre, kuriame dirbau, buvo labai draugiški ir geranoriški, tad galėjau klausti ir išsiaiškinti viską, kas tik būdavo neaišku. Be to, į tą pačią darbo vietą vykome keturi lietuviai - trys moterys ir vienas vyras. Kadangi visi kartu gyvenome ir dirbome toje pačioje įstaigoje, vienas kitam padėdavome. O grįžę po darbo gerindavome kalbos įgūdžius skaitydami laikraščius ar žurnalus, žiūrėdami televizijos laidas. Žinote, tikrai maniau, kad adaptacijos laikotarpis truks ilgiau, bet viskas vyko gana sklandžiai.
Ką galite papasakoti apie darbo sąlygas Norvegijoje?
Vienas didžiausių pranašumų tas, jog ten mažesni darbo krūviai, be to, yra sudarytos visos sąlygos, kad būtų patogu tiek slaugytojams, tiek pacientams. Čia naudojama daug pagalbinių priemonių ir įrangos, kuri tikrai palengvina darbą.
Darbas Norvegijoje pamaininis, bet dirbome ne ilgiau kaip po 8 valandas. Tad užtekdavo laiko ir poilsiui. Manau, išmokus laisvai kalbėti norvegiškai, tai slaugytojo darbas čia galėtų tapti slaugytojo svajonių darbu.
Kokie ateities planai?
Spalio mėnesį vėl išvykstu į Norvegiją. Dabar jaučiuosi daug drąsiau. Negaliu pasakyti, kad norvegiškai kalbu labai gerai, tačiau pasitikėjimas yra didesnis nei pirmąjį kartą. Tikiu, kad jis toliau tik augs. Jaučiu didelį ir kompanijos, kuri surado darbo vietą bei organizuoja visas kitas su gyvenimu užsienyje ir kelione susijusias detales, rūpestį. Tikiuosi komandiruočių principu dirbti dar kelerius metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą