Nugaros skausmai: priežastys ir gydymas

Nuo 1993 metų skyriui vadovauja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja neurologė Irena VIRKETIENĖ.

Gerbiama gydytoja, ar daugėja besiskundžiančiųjų nugaros skausmais? Kokios nugaros skausmų priežastys?

Nepaisant naujų, modernių technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką tiek diagnostikos, tiek gydymo srityse besiskundžiančiųjų nugaros skausmais daugėja.

Lėtiniai nugaros skausmai labiausiai kamuoja 45-64 metų žmones. Dažniausia ūminio ir lėtinio nugaros skausmo priežastis - degeneracinė stuburo patologija, kuri vystosi dėl ilgalaikio mechaninio mikrotraumavimo, hormoninės būklės kitimo, netaisyklingos stuburo padėties bei judesių, pertempiančių nugaros raumenis. Nemažai įtakos stuburo skausmams atsirasti turi ir šios priežastys: staigus stuburo pasukimas, pertempiantis stuburo raiščius, sunkumų kilnojimas, intensyvios treniruotės su nepritaikytais treniruočių įrankiais, staigus treniruočių nutraukimas, greitas jaunų žmonių augimas, blogai išsivystę nugaros tiesiamieji ir pilvo raumenys, nelankstus stuburas, silpni lenkiamieji šlaunų raumenys, aukštakulnių batelių nešiojimas ir kt.

Ar stresas turi įtakos atsirasti nugaros skausmams?

Išties fizinis darbas nėra svarbiausia juosmens skausmų priežastis, nes vienodai dažnai serga žmonės, dirbantys fizinį ir protinį darbą. Įvairūs psichologiniai sutrikimai, įtampa, bloga psichinė ir emocinė sveikata yra lėtinių nugaros skausmų rizikos veiksniai. Be to, keičiasi ir skausmo supratimas. Tai kur kas sudėtingesnis procesas nei manyta anksčiau.

Skausmo suvokimas priklauso ne tik nuo tam tikru momentu jaučiamo impulso iš pažeidimo vietos, bet ir nuo nervų sistemos pakitimų, atsiradusių dėl anksčiau patirto skausmo. Taigi, skiriasi nocicepcinis (sukeltas audinių pažeidimo) ir neuropatinis (sukeltas nervų sistemos pažeidimo) skausmas, nes pastarajam ypač būdingi specifiniai fenomenai ir mechanizmai, kuriuos koreguoti padeda kompleksiškai parinktas medikamentinis gydymas.

Kaip gydomi nugaros skausmai?

Klaipėdos universitetinė ligoninė turi visas galimybes padėti pacientams, kuriuos kamuoja nugaros skausmai.

Nugaros skausmus sukelia trys pagrindinės patologinės būklės: pirmoji - tarpslankstelinių diskų degeneraciniai pakitimai, antroji - tarpslankstelinių sąnarių, vadinamų facetine jungtimi, patologija, trečioji - stuburo kanalo susiaurėjimas - stenozė, kuri gali būti įgimta arba įgyta.

Per 90 proc. sergančiųjų galima sėkmingai gydyti neoperuojant. Svarbiausia - tinkamas ir individualus gydymas tinkamu laiku.

Kruopštus neurologinis apžiūrėjimas ir reikiamų diagnostinių tyrimų bei procedūrų parinkimas padeda nustatyti vyraujančią patologijos grandį ir taikyti individualų kompleksinį gydymo kursą.

Ypač svarbu ankstyva fizinė mankšta ir kineziterapija bei aktyvi paciento reakcija - trumpalaikis dviejų dienų lovos režimas ūminio strėnų skausmo atveju daug efektyvesnis negu prailgintas.

Efektyvi skausmo kontrolė padeda greičiau atgauti sutrikusias funkcijas ir darbingumą. Tyrimai lėtinio skausmo atvejais parodė, kad pacientui nedirbant vienerius metus tikimybė grįžti į darbą sumažėja iki 20-40 proc., o po dvejų metų tokios tikimybės nebelieka.

Šiuo metu yra labai didelis nuskausminamųjų, antiuždegiminių, raumenis atpalaiduojančių ir kitų vaistų nuo neuropatinio skausmo pasirinkimas, naudojamos naujos fizioterapinio gydymo technologijos.

Labai svarbi gydomojo proceso dalis - pacientų mokymas. Tai informacija apie skausmų kilmę, saugius judesius, profesijos įtaką, taisyklingos laikysenos svarbą, stuburo higieną, rūkymo ir antsvorio žalą, būtinumą stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, nes ortopedijos korsetai neapsaugo nuo juosmens skausmų pasikartojimo.

Masažas taip pat yra pasyvus metodas ir veiksmingesnis tada, kai išryškėja minkštųjų audinių - raumenų, raiščių problemos. Vaistų blokados, manualinė terapija, akupunktūra - visa tai individualiai parinkus gali duoti teigiamą rezultatą. Lėtinio skausmo atveju labai reikalinga ir psichologo pagalba.

Chirurginis gydymas vadinamas "paskutinės vilties" gydymu, jo sėkmė taip pat priklauso nuo taikyto konservatyvaus gydymo, tinkamo pasiruošimo operacijai, racionalaus įvertinimo, kad operacija būtina.