Nustatyta, kad GMO sukelia vėžį

GMO sukėlė vėžį

Žiurkės, dvejus metus maitintos amerikiečių firmos „Monsanto“ genetiškai modifikuotais kukurūzais, susirgo vėžiu - jų organizmuose išsivystė milžiniški navikai.

Mokslininkai stebėjo 200 graužikų, padalytų į tris grupes. Pirmoji buvo maitinama genetiškai modifikuotais kukurūzais, antroji - tais pačiais kukurūzais, apdorotais herbicidu „Roundup“, trečioji - paprastais kukurūzais, taip pat paveiktais herbicidu.

Tyrimas atskleidė, kad modifikuotais ir pesticidais apdorotais kukurūzais mitusių žiurkių grupėje mirtingumas buvo gerokai didesnis, nei paprastus kukurūzus ėdusių graužikų grupėje.

Šis tyrimas bus pristatomas Prancūzijoje rugsėjo 26-ąją, kartu bus rodomas ir filmas „Tous Cobayes?“ („Ar visi esame bandomieji?“).

Genetiškai modifikuotus „Monsanto“ kukurūzus Europos Komisija leido pirkti ir auginti Europoje, aiškindama, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad tokia produkcija gali pakenkti žmogaus sveikatai. ES skatina auginti iš viso 29 genetiškai modifikuotus augalus, skirtus maistui ir pašarams.

EK biurokratai nepasiduoda

Net ir kilus skandalui EK laikosi savo pozicijos. Oficialus EK atstovas Frederikas Vansanas (Frederic Vincent) pareiškė, kad tyrimą dar turės peržiūrėti Europos maisto produktų saugumo agentūra. Jis tikino, kad bet koks ES siūlomas parduoti modifikuotas produktas prieš patekdamas į rinką privalomai tiriamas 3 mėnesius.

Nenuostabu, kad absoliuti dauguma tokių vos kelis mėnesius tetrunkančių tyrimų baigiasi verdiktu „Saugus“, o to ir siekia produkto gamintojai.

„Gavome rezultatus, kurie kelia nerimą, - teigė Kano (Prancūzija) universiteto profesorius Žilis Erikas Seralinis (Gilles Ericas Seralini). - Nusikaltimas, kad tai nebuvo išsiaiškinta anksčiau, kad už sveikatos apsaugą atsakingos institucijos nereikalavo ilgiau trunkančių tyrimų, ir toks produktas visame pasaulyje parduodamas jau penkiolika metų“.

Tyrėjai rizikuoja

Prancūzų mokslininkai tyrimą atliko slaptai. Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Egidijus Čibirauskas „Respublikai“ aiškino, kad imdamiesi tirti su GMO susijusias rizikas mokslininkai patys labai rizikuoja.

„Jie iš karto patiria spaudimą, gavę neigiamus rezultatus netikėtai praranda darbą, sulaukia kolegų pasmerkimo, ypač JAV mokslininkų, nes GMO korporacijų rankos ilgos ir jos, savaime aišku, nepageidauja, kad į viešumą išlįstų jokia neigiama informacija apie GMO, - sakė E.Čibirauskas. - Tokiems tyrimams reikalingi dideli pinigai, tad korporacijos imasi finansuoti mokslinių tyrimų centrus, išsikovodamos sąlygą, kad tyrimų su GMO rezultatai pirmiausia būtų pateikiami korporacijų atstovams“.

Šį skandalingą tyrimą, E.Čibirausko žiniomis, finansavo Šveicarijos prekybos centrų asociacija, norėdama išvengti panašaus skandalo, koks buvo kilęs dėl kempinligės. Pasak jo, labiausiai GMO korporacijos bijo ilgalaikių tyrimų, susijusių su poveikiu sveikatai. Tad, ko gero, ne be jų įtakos Europos maisto saugumo agentūros atliekami tyrimai ilgiausiai trunka vos 90 dienų.

„Palankumas GMO pačioje Komisijoje Europos žaliųjų judėjimų jau seniai nebestebina, nes jos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) atvirai stoja jų pusėn, o savo patarėja mokslo klausimais paskyrė šios srities mokslininkę, - akcentavo E.Čibirauskas. - Įtarimus stiprina ir tai, kad su GMO priežiūra susijusių EK institucijų atsakingi darbuotojai staiga ima ir išeina dirbti į GMO korporaciją. Ir atvirkščiai“.

Į Lietuvą neprasmuko

Lietuvoje kol kas nėra išduotas nė vienas leidimas auginti genetiškai modifikuotus augalus, bet maistas ir pašarai su GMO plinta nestabdomi.

Prie Aplinkos ministerijos įkurto GMO ekspertų komiteto narė, Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros vedėja dr. Lilija Kalėdienė „Respubliką“ patikino, kad Lietuvoje su GMO dirbama tik keliose laboratorijose ir už jų sienų šie negali patekti.

„Ir Lietuvoje „Monsanto“ firma ir vokiečių BASF koncernas prieš keletą metų siūlė atlikti mokslinius tyrimus su genetiškai modifikuotais kukurūzais ir bulvėmis, už tai žadėjo neblogus pinigus mūsų mokslininkams, - teigė L.Kalėdienė. - Paskui niekas ir nebeprašė, nes buvo pasakyta, kad visuomenei tai nepatinka“.

Bet mokslininkė ragino nepainioti maisto produktų, pagamintų naudojant GMO, su pačiais GMO.

„Tai yra du skirtingi dalykai, - aiškino L.Kalėdienė. - Pavyzdžiui, jei kalbame apie aliejų, jame jokios genetinės modifikacijos nėra ir negali būti. Nes tai yra riebalų rūgštys, o genas visada įterpiamas į baltymą. Taigi genetiškai modifikuoti gali būti tik baltymai, o ne aliejus, krakmolas ar cukrus“.

Grėsmė - pašarai

Genetiškai modifikuotų baltymų esama daugiau kaip 50 proc. Lietuvoje pagamintų pašarų. Tačiau vartotojai neinformuojami, kad veršeliai, kiaulės ar paukščiai, kurių mėsą jie perka, buvo šeriami pašarais su GMO.

„Galimybė genetinėms modifikacijoms pakliūti žmogui per gyvūno mėsą yra tik teorinė. Bet yra kita, daug realesnė, nes pašarai su genetiškai modifikuotais baltymais keliauja per visą Lietuvos teritoriją, ir nėra aiškių apribojimų, - teigė L.Kalėdienė. - Taip susidaro paradoksali situacija: moksliniai tyrimai su GMO lauko sąlygomis negalimi, o pašarai su GMO naudojami laisvai“.

Pašarų saugumą ir kokybę kontroliuojančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šiemet iš trečiųjų šalių į Lietuvą buvo įvežta 4097 siuntos pašarų, 24 iš jų buvo su GMO.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas valstybinis veterinarijos inspektorius Ernestas Griška „Respublikai“ sakė, kad iš ne ES šalių įvežami pašarai ir jų žaliava visada tikrinama, ar juose esančios genetiškai modifikuotos sojos yra tų tipų, kurie leidžiami pagal ES reglamentą.

„Šiemet buvo paimti 8 mėginiai, nė viename neleistinų GMO tipų neaptikta“, - aiškino inspektorius. Anot jo, daugiausia pašarams gaminti skirtų genetiškai modifikuotų sojų į Lietuvą patenka iš Kaliningrado srities, kur stovi didelė sojų perdirbimo gamykla, o iš Lotynų Amerikos ar kitų šalių - per Klaipėdos jūrų uostą.

Paklaustas, kaip užtikrinama, kad genetiškai modifikuotos sojos transportuojant nepakliūtų į aplinką ar per klaidą nesusimaišytų su žaliava, skirta gaminti žmonių maistui, E.Griška dėstė, esą tai kontroliuojama pakrovimo vietoje, reikalaujama, kad transportavimui skirti vagonai po kiekvieno krovinio būtų valomi, plaunami, o kartais ir dezinfekuojami. Tačiau kas užtikrina ir kaip kontroliuojama, ar vagonai iš tiesų tinkamai išvalomi?

Edita GAVELIENĖ, gydytoja dietologė:

Labai gerai, kad GMO ir genetiškai modifikuotų produktų keliamos rizikos problema iš naujo aštrinama ir vėl į ją bandoma gilintis. Nors ir nenustatyta, kad jie sukelia žmonėms sveikatos sutrikimų, kol kas neįmanoma įvertinti, ar jų nesukels ilgalaikis tokių produktų vartojimas. O tokių prielaidų esama.

Viena iš galimų grėsmių yra alergizacija. GMO turi papildomo baltymo DNR dalelių, ir būtent šis naujasis baltymas gali būti žmogaus alergijos priežastis. Ši prielaida keliama, nes pastaruoju metu smarkiai plinta alergija nenustatytam alergenui, deja, tiriant registruotus genetiškai modifikuotus produktus, kol kas moksliškai neįrodyta, kad jie būtų susiję su žmogaus alergija.

Įtakos žmogaus sveikatai gali turėti ir persikryžminimas tarp GMO populiacijos ir jų laukinių gentainių - šiuo atveju galimas įgytų genų perdavimas. Nors GMO paskirtis griežtai reglamentuojama ir gyvūnų pašarams skirti tokie produktai negali būti vartojami žmonių mitybai, galimi nenumatyti įvykiai, pavyzdžiui, skandalingas atvejis JAV, kai žmonės vartojo pašarams skirtus genetiškai modifikuotus kukurūzus.