Pastaruoju metu žmonės neregėtais mastais didina vaistinių apyvartą pirkdami įvairius sintetinius vitaminus bei tabletes, kurios dažnai jiems net nereikalingos. Tuo tarpu senos geros natūralios priemonės visiškai pamirštos.
Fitoterapeutas Juozas Ruolia įsitikinęs, kad natūralios priemonės, padedančios stiprinti organizmą ar kovoti su liga, užmirštos be
reikalo. Kai organizmas pakankamai aprūpinamas energija, aminorūgštimis, nesočiosiomis riebalinėmis rūgštimis, imuninė sistema pajėgi atsinaujinti ir kartu su skiepais visiškai sunaikinti virusą, ypač - vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau tam reikia sudaryti organizme palankias sąlygas.
“Visų pirma noriu pasakyti, kad karščiuojant nereikia skubėti mažinti temperatūros - leiskime temperatūrai pakilti iki 38,5 laipsnio, nes tik tada per tris dienas organizme pasigamina antikūnai, - sako specialistas. - Kad sergančio žmogaus kūnas neperkaistų, užklokime jį lengva paklode, o ne šilta antklode. Ir nepamirškime dėti ant galvos pavilgų - medvilninio, drobinio audeklo gabalėlio, sulankstyto į 4 dalis ir suvilgyto patinkančių vaistažolių arbata. Iš organizmo sklindantis karštis drėgmę stengsis išgarinti, kartu atauš ir kaukolėje esantys organai. Tai - senas, geras, bet užmirštas metodas”.
J.Ruolia taip pat ragina namuose, kuriuose pasklido virusinė infekcija, naudoti aromaterapiją. Kempinėlę, skirtą indams plauti, galima supjaustyti į kelias dalis, ant kiekvienos dalies užlašinti kelis lašus šalavijų, rozmarinų ar kedrų eterinio aliejaus ir pridėlioti jų kambariuose.
“Eteriniuose aliejuose yra fitoncidų, kurie virusą, kad ir kokios jis būtų kilmės, susilpnina, jis ne taip aktyviai kovoja už savo būvį, - sako fitoterapeutas. - Nereikia eteriniais aliejais trinti panosės - pakanka to, kad fitoncidų yra ore, kuriuo kvėpuojame”.
Gelbsti vaistažolės
Gerklę, nes jei jos neskauda, plintant virusams patartina skalauti stipresnės koncentracijos šalavijų, čiobrelių, ramunėlių arbata. Nosis yra vartai į mūsų organizmą, todėl vos pradėjus čiaudėti nosiaryklę patartina skalauti vandeniu, įtraukiant vandenį per vieną šnervę ir išpučiant.
“Po tokių procedūrų į nosiaryklę suplūsta milžiniškas kiekis imuninių ląstelių, kurios pakaitomis saugo viruso patekimo į organizmą “vartus”, - sako J.Ruolia. - Tai nemalonu, tačiau tą reikia daryti”.
Nereikėtų pamiršti, ypač susirgus, varoti daug skysčių, kurie skatina prakaitavimą. Nėščiosioms ir žindyvėms, esant gripo aplinkai ar sergant gripu, patartina gerti daug aviečių kotų, lapų, uogų arbatos. Šios vaistažolės tikrai nekenkia nei vaisiui, nei motinos pienui.
Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti visokiausių vaistažolių, kurios labai tinka plaučių uždegimo, tracheito, bronchito profilaktikai. Perkant vaistažolių mišinius J.Ruolia pataria pasižiūrėti, kad jų sudėtyje, be raktažolės, plautės, šalpusnio, čiobrelio, liepų žiedų, būtų ir saldymedžio šakniastiebių. Saldymedis mobilizuoja organizmo apsaugines sistemas, priverčia jas dirbti dvigubai ir neturi šalutinio poveikio. Tokį mišinį reikėtų gerti 1-2 mėnesius, ypač persigrus tracheitu, bronchitu ar plaučių uždegimu.
Kovodama su virusais imuninė sistema “išalksta” ir nori bent kartą per parą gerai “pavalgyti”, tuo tarpu prastai besijaučiantis žmogus dažnai neturi apetito. Fitoterapeuto teigimu, apetitą galima sužadinti ir organizmą aprūpinti fermentais, reikalingais nors ir per jėgą suvalgytam maistui virškinti, po valgio galima gerti arbatą su pelynais, pupalaiškiu, įdėjus gysločių, ramunėlių, medetkų.
“Jei neturte laiko ir jėgų pasidaryti arbatos - vaistinėse parduodami vidurių lašai, kurių sudėtyje yra pelynų ir kitų vaistažolių, skatinančių kasos fermentų gamybą, tulžies pūslės, kepenų veiklą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, - sako J.Ruolia. - Šaukštas du vidurių lašų padės suvirškinti maistą. Jeigu ir tai nepadeda, patartina vartoti kasos fermentus”.
Vis dėlto, jei valgyti visiškai nesinori, fitoterapeutas pataria savęs neprievartauti. Pakaks gerti skysčius, arbatas, paruoštas iš aviečių, liepų žiedų, čiobrelių - tų augalų, kurie žmogui patinka, įsidėjus į arbatą medaus.
Naudingi bičių produktai
Tobulas baltymų šaltinis imuninei sistemai, J.Ruolios teigimu, yra bičių duonelė. Joje yra visos 22 aminorūgštys - augalų baltymų sandėliai. Tik reikia nepamiršti, kad bičių duonelę reikia nuryti, o žiedadulkes reikėtų čiulpti, nes seilėse yra fermentų, kurie šiek tiek apardo pektinus, o žarnyne jų nėra.
Gana gerai imunitetą reguliuoja vaistinėse parduodami jau gatavi propolio, dar kitaip vadinamo bičių pikiu, preparatai. Tačiau juos atsargiai reikėtų duoti vaikams iki 5 metų.
Bičių duonelė arba žiedadulkės, aprūpinančios aminorūgštimis, pasak fitoterapeuto, kaip pagalbinė priemonė šalia gydytojų paskirtų vaistų ypač naudingos tiems, kas dažnai serga angina, tracheitu, bronchitu, plaučių uždegimu.
“Būtina pasirūpinti ir angliavandeniais, kurie reikalingi visiems organams - pradedant centrine nervų sistema ir baigiant oda, nagais, - sako J.Ruolia. - Pagrindinė energijos žaliava yra glikogenas, kuris kaupiamas kepenyse iš angliavandenių - gliukozės, sacharozės, fruktozės. Idealiausias angliavandenių šaltinis yra medus, tačiau neišgalint jo nusipirkti naudingas ir paprastas cukrus”.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad prieš vartojant bet kokius bičių produktus, reikėtų atlikti “lūpos testą” - lūpos vidinę pusę šiek tiek įtrinti kokiu nors bičių produktu. Jei jokios nemalonios reakcijos nepastebima, tai reiškia, kad žmogus bičių produktams nėra alergiškas ir ramiai gali juos vartoti.
Svogūnas ir česnakas - nepakeičiami
Organizmui kovoti su virusais reikalingos riebalinės rūgštys, o jomis organizmą puikiai aprūpina žuvų taukai. Jeigu vaikas netoleruoja žuvų taukų kvapo ir skonio, jų dabar galima nusipirkti kapsulėmis.
Didžiulis pagalbininkas organizmui kovojant su virusu, J.Ruolios teigimu, - karotinoidai. Šios medžiagos tirpsta tik riebaluose - vandenyje jos netirpios. Todėl norint papildyti organizmo karotinoidų atsargas, patartina kelis kartus per savaitę valgyti morkų tarkę, pusvalandį pakeptą alyvuogių aliejuje. Į organizmą patekę karotinoidai iškart pradeda savo antioksidacinę, antiuždegiminę, antivirusinę, antibakterinę veiklą.
“Prieš pirkdami sintetinius vitaminus visada atsiminkime, kad juos iš pradžių turi perdirbti kepenys ir tik po to jie pasiunčiami į organus, ląstelių telkinius, - sako fitoterapeutas. - Tuo tarpu natūralios kilmės, natūralios erdvinės sandaros vitaminai ląsteles veikia tiesiogiai”.
J.Ruolia teigia, kad epidemijų metu idealiausia būtų per dieną suvalgyti bent vieną svogūno galvutę. Jei žmogus kenčia dėl skrandžio uždegimo, erozijų ar opų, supjaustytą svogūną galima užpilti karšta sriuba - agresyvūs junginiai iš svogūno išgaruos, liks ląsteliena ir tie vitaminai, kurie reikalingi atsispirti virusinei infekcijai.
Na, o nepakeičiamas produktas plintant gripui - česnakas, kurio bent skiltelę būtina suvalgyti kasdien. Tie, kas netoleruoja česnako skonio ir kvapo, vaistinėse gali įsigyti česnako kapsulių.
Nuraminkite nervus
Norint išvengti ligos ar jau sergant, specialisto teigimu, labai svarbi žmogaus psichologinė savijauta - psichologiškai sveikas ir stiprus žmogus ligai atsparesnis. Todėl esant depresijai, susierzinimui, nerimui, nemigai patartina nebijoti vaistinėse paprašyti nervus raminančių vaistažolių mišinių ar adaptogenų - eleuterokoko ir auksinės šaknies tinktūros.
“Jeigu jaučiate, kad jus viskas erzina, kad dažnai jaučiatės sutrikęs, tai ženklas, kad išseko nervinių ląstelių energijos molekulės, - sako J.Ruolia. - Norėdami jas atkurti, išgerkite daugiau nei įprasta, mėgstamos arbatos su medumi, dar geriau - išgerkite vieną kitą kapsulę žolinių nervus raminančių preparatų arba adaptogenų”.
Aida VALINSKIENĖ, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą