Paaiškėjo akcijos "Pasitikrink dėl ŽIV nemokamai" rezultatai.

Nepaisant ŽIV protrūkio Alytaus kolonijoje, Klaipėda ir toliau išlieka ŽIV epicentru respublikoje - uostamiestyje užfiksuoti 182 asmenys, nešiojantys ŽIV virusą.
Žinia, pernai nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 15 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) iniciatyva Klaipėdos apskrities rajonuose ir miestuose vyko akcija "Pasitikrink dėl ŽIV nemokamai". Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus vedėjos Ramintos Pundžiūtės teigimu, iš 335 uostamiesčio bei apskrities gyventojų, kurie atėjo nemokamai ir anonimiškai pasitikrinti dėl ŽIV bei hepatito C, ŽIV viruso nenešioja nė vienas. 10 pasitikrinusiųjų serga hepatitu C.

Vengia anketų

Akcijos tikslas buvo rizikos grupių gyventojus nemokamai ir anonimiškai ištirti dėl ŽIV ir hepatito C. Darbus koordinavę Klaipėdos VSC ir filialų specialistai, apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigoms išdalino vakutainerius. Surinkti kraujo mėginiai buvo vežami ištyrimui į Lietuvos AIDS centrą. Kraują tyrėsi Klaipėdos miesto, Šilutės, Palangos, Šventosios, Skuodo, Ylakių, Mosėdžio, Kretingos, Gargždų gyventojai.
Daugiausia mėginių buvo surinkta Šilutės rajone (121 mėginys (36 proc.), taip pat aktyviai gyventojai tikrinosi Kretingos bei Skuodo rajonuose. 10 asmenų (7 vyrams ir 3 moterims) buvo nustatytas hepatitas C. 1 hepatito C atvejis nustatytas Klaipėdos mieste, 3 - Palangoje, 2 - Skuode ir 4 - Šilutėje. Du iš 10 asmenų, kuriems nustatytas hepatitas C, yra bandę vartoti narkotines medžiagas.
Atėjusieji išsitirti kraują, turėjo užpildyti ir anoniminę anketą, kuria siekta išaiškinti respondentų rizikingo elgesio paplitimą. Anketoje buvo pateikti 27 klausimai apie asmens amžių, lytį, jo nuomonę bei žinias lytiškai plintančių ligų klausimais, apie respondento seksualinį elgesį bei narkotikų vartojimą. Kai kurie žmonės atsakė ne į visus anketos klausimus, o vienos medikės teigimu, du žmones, atėjusius pasitikrinti kraują, anketa išgąsdino, ir jie išėjo neišsityrę.
Anketinės apklausos duomenimis, akcijos metu aktyvesnės buvo moterys. Kraują tyrėsi 82 vyrai ir 252 moterys. Dauguma (84 proc.) respondentų nurodė, kad ŽIV testą atliko pirmą kartą. Daugiausiai, beveik 30 proc., kraują dėl ŽIV ir hepatito C viruso tyrėsi 26 - 35 metų amžiaus asmenys. Jauniausiajam respondentui yra 17 metų, vyriausiajam - 76.

Mano, kad ŽIV užsikrės bučiuodamiesi

8

Nors įsitraukti į rizikingą veiklą labiau linkę blogą materialinę padėtį turintys žmonės, kuriuos slegia socioekonominės problemos, tačiau 74 proc. akcijos metu atėjusių išsitirti kraują, savo šeimos materialinę padėtį vertino kaip vidutinišką. Daugiau nei pusė respondentų yra baigę aukštesniąją mokyklą, o 13 proc. turi aukštąjį išsilavinimą.
Anketoje buvo ir klausimų apie ŽIV. 92 proc. respondentų žino, jog ŽIV galima užsikrėsti lytinių santykių būdu, 81 proc. nurodė, kad užsikrėsti galima dalijantis švirkštu ir adata, bei perpilant kraują. Tačiau, pasak R. Pundžiūtės, buvo respondentų, kurie atsakė, kad galima užsikrėsti ir įkandus uodui ar bučiuojantis. Tai rodo, kad apskrities gyventojams ne visada pakanka žinių apie ŽIV perdavimo būdus.
Įdomu, jog beveik 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad daugiausia žinių apie lytinį gyvenimą jie gauna per spaudą, 60 proc. - televiziją, 37 proc. - per radiją. "Tai rodo, jog žiniasklaidos pagalba prevenciniame darbe gali būti ypač efektyvi", - teigė R. Pundžiūtė.

Medikai jaučiasi nesaugūs

Apklausos rezultatai parodė, kad daugelis iš respondentų žino, kad apsisaugoti nuo LPL galima naudojant sargius. Tačiau, R. Pundžiūtės teigimu, verčia nerimauti tai, jog net 78 proc. respondentų prezervatyvus naudoja retai arba visai jų nenaudoja, nors 22 proc. iš jų neturi nuolatinio partnerio. Nesinaudojant tinkamomis apsaugos priemonėmis, iškyla grėsmė LPL, o tarp jų ir ŽIV plitimui.
Į klausimą "Ar esi išbandęs narkotikus" 97 proc. respondentų atsakė neigiamai. "Tai, jog tik 3 procentai respondentų prisipažino vartoję narkotikus, parodė, kad akcija nepasiekė tikslinės rizikos grupės žmonių, t. y. asmenų vartojančių narkotikus. Priklausomų nuo psichotropinių medžiagų gyventojų yra visuose rajonuose. Ateityje planuojant panašias akcijas reikėtų geriau apgalvoti, kaip pritraukti rizikos grupei priklausančius asmenis, kokiose įstaigose akciją butų geriau vykdyti", - sakė R. Pundžiūtė. Pasak jos, akcija geriausiai pavyko Palangos mieste, nes čia kraują išsityrė daugiausiai žmonių, užsiimančių rizikinga veikla - vartoja narkotikus ar užsiima komerciniu seksu.
"Išanalizavus atsakymų pobūdį, galima daryti prielaidą, jog nemažai akcijoje dalyvavusių žmonių - medicinos įstaigų darbuotojai, tai rodo, kad jose dirbantys žmonės nesijaučia saugūs dėl savo sveikatos. Todėl ateityje, manau, būtų tikslinga organizuoti atskirą akciją šios srities darbuotojams", - sakė R. Pundžiūtė.