Vilties sulaukti modernaus gydymo viena kraujo vėžio formų - lėtine mieloleukemija - sergantiems pacientams šį rudenį suteikusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dabar teigia, kad tesėti pažadus trukdo mažinamas šalies biudžetas ir farmacininkų užmojai iš valstybės kuo daugiau uždirbti.
Šiuo metu Lietuvoje
yra apie 200 žmonių,
sergančių sunkia kraujo liga - lėtine mieloleukemija (LML), tačiau moderniais vaistais, kurie 9 iš 10 pacientų ligos progresavimą visiškai sustabdo, medikų duomenimis, šiuo metu gydoma tik apie 30 proc. iš jų.
Onkohematologinių ligonių bendrija (OHLB) “Kraujas” nuo vasario mėnesio siekė, kad veiksmingiausias LML gydyti skirtas vaistas imatinibas, kuriuo gydant visavertį gyvenimą gyvena daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų LML, taptų prieinamas visiems pacientams.
Liepą Pacientų tarybos posėdyje protokolu buvo patvirtinta, kad LML gydymo problema - prioritetinė 2010 m. problema ir jai spręsti SAM skirs papildomų lėšų.
OHLB “Kraujas” žiniomis, vaistą gaminančios farmacijos kompanijos “Novartis” atstovybė Lietuvoje pasiūlė modelį, pagal kurį 2010 m. imatinibą būtų galima skirti visiems LML sergantiems pacientams, ministerija įsipareigojo 2010 m. LML gydymui skirti papildomus 5 mln. litų.
Vaistų nebeturi
Kaip “Respublikai” teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius doc. Laimonas Griškevičius, LML būdinga tam tikra užprogramuota eiga, tad negaunančių modernaus gydymo žmonių vidutinis išgyvenamumas - 4-6 m. Senieji gydymo metodai - kaulų čiulpų transplantacija ir chemoterapija, tačiau transplantacija taikoma tik labai jauniems žmonėms, o chemoterapija nedaro įtakos išgyvenamumui - tik šiek tiek pagerina ligonių gyvenimo kokybę.
Tuo tarpu taikant modernų gydymą, 9 iš 10 pacientų visiškai pasveiksta - tereikia kasdien gerti vaistus. Negana to, maždaug trečdaliui pacientų po 2-3 metų gydymą galima visiškai nutraukti ir liga neatsinaujina. Kitaip sakant, situacija unikali: jeigu tau neskiriamas gydymas - jokių perspektyvų, jeigu skiriamas - gyveni normalų gyvenimą.
“Kiekvienais metais LML diagnozuojama maždaug 30 pacientų. Tie pacientai, kuriems liga buvo diagnozuota metų pradžioje, vaistus gauna, nes tada jų mes dar turėjome. Tačiau nuo pavasario naujai diagnozavę ligą vaistų skirti nebegalime, nes tada jų pritrūks tiems, kuriems gydymas jau taikomas, - teigia L.Griškevičius. - Tad žmonės žino, jog galimybė jiems gyventi yra, tačiau gyvybės kaina - apie 120 tūkst. litų per metus. Nežinau nė vieno paciento, kuris pajėgtų sumokėti tą sumą iš savo kišenės”.
Dabar, pasak docento, medikams ir pacientams svarbiausia, kad visi susitarimai dėl LML gydymo taptų “kūnu”.
Ketinimų yra, bet...
Tačiau pasidomėjusi situacija sveikatos sistemos valdymo institucijose “Respublika” sužinojo visai neguodžiančių naujienų. Kaip teigė SAM kancleris Rimantas Remeika, pirmiausia iki šiol nėra sutarimo su vaistų gamintoju, mat paaiškėjo, kad farmacininkai mėgino šiek tiek “pagudrauti” ir parduoti Lietuvai vaistus gerokai didesne kaina nei referentinėms šalims.
“Farmacijos kompanija SAM deklaravo, kad vaisto kaina be PVM yra 8600 litų už pakuotę, tačiau jei Lietuva skirs 5 mln. litų, juos parduos už 6900 litų. Mes išsiaiškinome, kad tokios kainos, kokią jie deklaravo, nėra nė vienoje referentinėje šalyje, o Lenkijai jie tuos vaistus parduoda už 6400 litų, - pasakojo R.Remeika. - Natūralu - jie siekia pelno, tačiau neetiška prisidengti sergančiais žmonėmis. Tad jei jie tikrai nori padėti žmonėms, turėtų sumažinti kainą bent jau iki tokios, kokia taikoma Lenkijai. Šią savaitę tikimės sulaukti atsakymo”.
SAM kanclerio teigimu, problema dar ir ta, kad ketinimų protokolas buvo pasirašytas anksčiau, nei buvo patvirtintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas. Dabar jau aišku, kad PSDF biudžetas kitąmet bus 8,7 proc. mažesnis nei šiemet, tad ir Valstybinė ligonių kasa centralizuotai perkamiems vaistams skirs 8,95 proc. mažiau lėšų nei šiemet.
“Pakliūname į gana sudėtingą situaciją: pripažįstame, kad LML gydymas yra prioritetinis, tačiau yra ir daug kitų ligų, kurioms gydyti taip pat reikalingi vaistai, o poreikis tenkinamas tik 50-60 proc. Tad nemoralu būtų bloginti kitų gydymą, gerinant jį vienai pacientų grupei”, - sakė R.Remeika.
SAM kanclerio teigimu, ketinimų protokole buvo įvardytas tikslas: per dvejus metus pasiekti, kad modernus gydymas būtų kompensuojamas visiems LML sergantiems pacientams. Tačiau jame nebuvo pasakyta, kad tai bus įgyvendinta jau 2010 m. Šio siekio SAM ir neatsisako. Tačiau jį pasiekti ateinančiais metais - nerealu.
Ar bus vaistams LML gydyti kitąmet skirta daugiau lėšų nei šiemet, R.Remeika negalėjo pasakyti. Kokia planuojama suma, turėtų paaiškėti kitą savaitę, tada sprendimas turės būti aprobuotas PSDF taryboje ir tik tada jį pasirašys sveikatos apsaugos ministras. Tad kiek lėšų bus skirta šiems moderniems vaistams pirkti, paaiškės tik kitų metų sausį.
Komentaras
Dalia BIELSKYTĖ
Onkohematologinių ligonių bendrijos “Kraujas” pirmininkė
Vaistai, dėl kurių tiek stengėmės, ne pristabdo ligą ar laikinai pagerina paciento savijautą, o išgydo. Tai unikalus vaistas ir jis turi būti prieinamas visiems, sergantiems LML. Šia liga Lietuvoje serga apie 200 žmonių, tad valstybei išgelbėti jų gyvybę nekainuoja tiek jau daug - kur kas pigiau, nei investuoti į gydymą tuos 4-6 metus, kuriuos jie dar išgyvena negaudami vaistų.
Mūsų argumentus lyg ir visi suprato. Kartu susėdo politikai ir farmacininkai, pastarieji pažadėjo labai dideles nuolaidas, tad finansiškai tapo įmanoma vaistus kompensuoti visiems sergantiems LML. Tačiau realybė tokia, kad vaistų naujai susirgę pacientai negauna.
Tų vaistų yra, juos galima būtų skirti naujai susirgusiems pacientams, jeigu būtų aišku, kad kitais metais lėšos vaistams bus skirtos ir medikai tikrai turės vaistų tęsti pradėtą gydymą. Jeigu vaistai bus išnaudoti, o valstybė savo pažadų netesės, kitąmet be gydymo liks net tie, kurie buvo gydomi iki šiol. Tai būtų nedora. Tačiau to patvirtinimo dėl kitų metų medikai iki šiol neturi.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”
Rašyti komentarą