Pakeitę susidėvėjusius sąnarius, pacientai vėl gali vaikščioti

Traumatologija

Net pusė 70-80 metų amžiaus žmonių serga klubo, kelio, peties ir čiurnos sąnarių ligomis, kai operacija tampa neišvengiama. Šios ligos vargina ir jaunesnius žmones, trukdo dirbti, mėgautis visaverčiu gyvenimu. Apie šiuo metu efektyviausius šių ligų gydymo metodus kalbamės su Klaipėdos ligoninės Sąnario implantacijos centro gydytoju ortopedu, Chirurginio departamento vadovu Vidmantu Žeguniu.

- Sąnaris - vienas iš pagrindinių mūsų judėjimo ir atramos aparato elementų. Per laiką sąnariai tiesiog susidėvi, juos tenka operuoti. Diagnozuojama klubo, kelio, peties sąnario artrozė - šis medicinos terminas apibrėžia būseną, kurios priežasčių yra daug; tai įgimti sąnario formos pakitimai ir patologijos, persirgtos ligos, patirtos traumos, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, dėl kurių sunyksta sąnario kremzlė, pasikeičia jo biomechanika, tai yra, pakinta fiziniai krūviai, veikiantys sąnarį, ir "užsiveda" sąnario susidėvėjimo mechanizmas.

Kai sąnario kremzlė susitrina, pradeda dėvėtis ir kaulai, esantys aplink sąnarį. Tada žmogus pajunta didelius skausmus, sutrinka sąnario funkcijos. Paprastai iš karto ligoniai nesikreipia pagalbos į chirurgą, gydosi vaistais ir tepalais. Labai svarbu, dar nesulaukus brandos amžiaus, išsigydyti visas uždegimines sąnarių ligas, tuomet vaistų poveikis būna efektyvus. Ir nepamirškite, kad sąnariai pritaikyti judėjimui, todėl ir susirgus sąnarių ligomis, reikalinga gydomoji mankšta, tam tikri pratimai, - sakė gydytojas.

Statistika nieko gero nežada

- Sąnarių ligos chirurginiu būdu gydyti Lietuvoje pradėtos palyginti neseniai - prieš 15 metų, kai mes ėmėme taikyti sąnarių endoprotezavimą (vidinis protezavimas), nors naudojami ir išoriniai protezai, ortopedinės priemonės. Galimybė vakarietiškais medicinos metodais susidėvėjusį sąnarį pakeisti dirbtiniu nuo 1991 metų atvėrė naują perspektyvą: pradėta nuo klubo, vėliau kelio sąnarių protezavimo; dabar sėkmingai protezuojami ir čiurnos bei peties sąnariai.

Kasmet Lietuvoje atliekama vis daugiau sąnario protezavimo operacijų. Vien tik Klaipėdos ligoninėje praėjusiais metais jų buvo atlikta per 600, respublikoje - per 5 000. Pacientai turi galimybę gauti sąnarį nemokamai, o jeigu perka jį patys, vėliau gauna kompensaciją iš Valstybinės ligoninių kasos. Šiuo metu šalyje yra per 23 000 žmonių, laukiančių nemokamo kelio, klubo, peties ar čiurnos protezo.

Kai pradėjome savo darbą, pas mus tokių ligonių buvo mažai, kuriuos mes globojome ir ruošėme protezavimui, o kaimyninė Švedija stebino šių operacijų skaičiumi. Galvojome, kaip tai gali būti, gal veikia klimatas, šaltis; šiandie savo šalyje turime beveik tiek pat pacientų, laukiančių sąnarių operacijos. Vidutiniškai pasaulyje šimtui tūkstančių gyventojų tenka 100 endoprotezavimo operacijų. Pacientų skaičiumi mes dar nepralenkėme Švedijos, bet Lietuvoje žymiai daugiau žmonių laukia sąnarių operacijos, negu, tarkime, JAV.

Be abejo, tai lemia gamtinės sąlygos, Lietuvoje yra daug žmonių, dirbančių sunkų fizinį darbą kaime. Mokslininkų tyrimų pagrįstais duomenimis, sergančiųjų sąnario ligomis dažniau pasitaiko tarp kaimo gyventojų. Lietuviai esti aukštesni, stambesnių kaulų, nei, tarkime, pietiečiai, o mūsų kaulų kokybė (kalcio kiekis mažesnis) prastesnė dėl saulės stygiaus. Bet didelis laukiančių sąnarių operacijų pacientų skaičius iš esmės byloja apie tai, jog mūsų ligoninėje suteikiama medicinos pagalba itin efektyvi. Žmonės žino, kur kreiptis, bendrosios praktikos gydytojai žino, kada reikia juos siųsti pas chirurgą. Problemų iškyla tada, kai žmogus kreipiasi vėlai, stoja į eilę tuomet, kai operuoti sąnarį reikėjo jau prieš penkerius metus. Galbūt vilkinama dėl lietuviškos kantrybės. Galbūt net bendrosios praktikos gydytojai per vėlai nukreipia pacientą pas chirurgą, iš pradžių pataria dar pasigydyti vaistais, tepalais. Ir ateina žmogus, kai jau nebepadeda joks vaistas, stojasi eilėn, kurioje lauks dar du - tris metus. Tokia perspektyva nelabai gera."

Nebūk reklamos auka

"Priešuždegiminiai vaistai veikia, malšina skausmą, pagerina sąnario funkciją, tačiau jie negydo ligos, jie jokio poveikio artrozei neturi. Dabar itin populiarūs maisto papildai, kremzlės, tačiau tai tik parodo, kad mūsų žmonės žino: sąnarių ligų yra daug, jas galima gydyti, ir į šią dirvą farmacijos kompanijos sėja visiškai netinkamo gydymo rekomendacijas, brangius, nekompensuojamus vaistus.

Jeigu mes suvalgysime ryklio kremzlę, tai nebūtinai ji atsidurs mūsų kelio sąnaryje. Palyginčiau tai su primityvios Afrikos tautelės tikėjimu, jog suvalgęs liūto širdį, tampi drąsus. Organizmas perdirba visas su maistu suvartotas medžiagas, ir po to dalį jų panaudoja organizmo struktūros statybai, ir jeigu yra kremzlės sutrikimų dėl apykaitinių veiksnių, tai reiškia, mums trūksta šių statybinių medžiagų. Šimtu procentų pasitikėti maisto papildais, kurie neva pagydo sąnarių ligas, nevertėtų. Aišku, labai daug žmogaus sveikatai duoda tikėjimas, gali ir nuo jo pagerėti sveikata.

Mano pozicija, stebint ir vertinant reklamuojamus vaistus, būtų tokia: reikia suteikti žmogui viltį, galimybę palengvinti skausmą, padidinti sąnarių judesius, tačiau nereikia dėl laikino pagerėjimo atidėlioti suplanuotos operacijos", - teigia ortopedas V. Žegunis.

Kokios perspektyvos?

"Pastaruoju metu gydymo metodai, kaip ir mokslo sritis, tarnaujanti sąnarių pritaikymui, tobulėja, ir mes, gydytojai, vis daugiau išmokstam. Mes nepasikliaujame vien savo gabumais bei įgūdžiais, atvirkščiai, siekiame, kada pgalba būtų unifikuota, ir operuojamas paacientas gauatų standartinę, kokybišką pagalbą. Naujovę mes įdiegiame tada, kai perskaitome apie ją naujausioje mokslinėje literatūroje, jos išmokę iš užsienio kolegų, kurie tai atliko anksčiau ir geriau. Dažniausiai vykstame į Vokietiją, Angliją, Prancūziją, ir tai, ko ten išmokstame iš medicinos "asų", lemia maksimalų rezultatą", - sakė Sąnario implantacijos centro gydytojas ortopedas.

"Jau porą metų Klaipėdos ligoninėje turime galimybę atlikti dalinį kelio sąnario protezavimą mažai invazyvia technika, tai yra, pakeičiamas ne visas sąnarys o mažu pjūviu, specialiais instrumentais pašalinama tik nesveika jo dalis ir įdedamas nedidelis protezas. Mes naudojame Anglijoje pagamintą ir šiandie visoje Europoje bei pasaulyje populiarų protezą iš specialių metalo ir plastmasės. Šiuo metodu jau operuota nemažai pacientų, ir galime pasidžiaugti labai greita reabilitacija: paprastai dvi dienos po operacijos pacientas jau vaikšto, ir net be ramentų. Greit atsistato sąnario biomechanika, nuslūgsta skausmai, sąnarys toliau "nebegriūva", protezo nejaučiama, ir to gali užtekti visam likusiam gyvenimui.

Turime galimybę pacientams atlikti protezavimą šiuolaikine becementine mechanika, kai protezai pritaikomi jaunesnio amžiaus pacientams, jie suteikia galimybę kaului įaugti į patį protezą. Mūsų protezuoti jaunesniuo amžiaus žmonės išlaiko gerą fizinę būklę, ir toliau dirba savo darbus.

Aštuoniasdešimtmetės močiutės po operacijos gal ir nelaksto, bet džiugu tai, jog daugėja tokių pacientų, kurie ir penkerius metus negalios buvę įkalinti savo bute ir kentėję nepaliaujamus skausmus, vėl turi galimybę savarankiškai išeiti iš namų.

Žinoma, kiekviena operacija turi savo riziką, ir komplikacijų, bet būtent sąnarių operacija yra ypač efektyvi. Po jos įvairaus lygio komplikacijų būna iki 3 procentų, tai yra iš šimto operuotų pacientų jų pasitaiko tik trims. Tai labai geri rezultai; tokiais negali pasigirti jokia kita chirurgija. Na, gali būti sąnario išnirimų, sąnariai gali supūliuoti, būna bendro pobūdžio komplikacijų - venų tombozė, plaučių uždegimas. Ir galbūt mūsų pacientų kaimynai žino, kas tokią operaciją turėjo, ir įdėmiai stebi, jiems gal krinta į akis, kad ligonis ne kaip jaučiasi, nelengvai vaikšto. Bet reikia turėt galvoje, jog prieš operaciją tas žmogus išvis nevaikščiojo."

Protezuoja čiurnos sąnarį

"Dažniausiai mūsų pacientai būna per 64-rių metų amžiaus. Pradėję operuoti klubo sąnarį, kelio sąnario operacijas atlikti pradėjome kiek vėliau, ir šiandie turime po lygiai nuo vieno ir kito sąnario problemų kenčiančių pacientų. Jeigu aptartume sudėtingesnius atvejus, tai būtų operacijos dėl įgimtų sąnario patologijų; jas irgi sėkmingai atliekame. Protezuojame ir čiurnos sąnarį. Pastarosios operacijos yra ypač sudėtingos.

Galime atlikti antroskopines operacijas, kai į sąnarį įvedama televizijos kamera - tuomet žmogus pats gali ekrane matyti sąnarį iš vidaus, o mes nustatom ligą, turime labai aiškų sąnario būklės vaizdą ir numatome perspektyvą. Peties sąnario ligos irgi pakankamai sudėtingos, tačiau dažnai net neprireikia protezavimo, naudojame stabilizuojančias priemones, kurių pagalba atsistato prarasti peties judesiai ir tvirtumas", - pasakojo Chirurgijos departamento vadovas.

Ivona ŽIEMYTĖ