Gydytojas ir pacientas
"Mažai valstybės dėmesio, daug mūsų srityje spręstinų problemų", - konstatuoja Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos pavaduotoja šeimos medicinai Angelė Razgienė. Per 30 jos darbo sveikatos priežiūros sistemoje metų keitėsi ne tik politika, ministrai, bet ir gydytojai bei pacientai. Kokie jie šiandien?
Kokie pasikeitimai šeimos gydytojų darbe ryškiausi?
Anksčiau neteko spręsti socialinių pacientų problemų, priedų prie pensijos klausimų. Seniau, kol nebuvo kompensuojami vaistai, žmonės mažiau tų vaistų ir suvartojo, rečiau pas mus apsilankydavo. Dabar dažnas į mus kreipiasi vien dėl to, kad gautų kompensuojamų vaistų receptą. Nors juos galime išrašyti trims mėnesiams, ne kiekvienas išgali sumokėti priemoką už visą tą laiką, todėl prašo išrašyti vaistus mėnesiui ar dviem.
Dar turime spręsti, koks vaisto kompensavimo procentas kokiam pacientui pagal gydymo rekomendacijas priklauso, nes tas pats vaistas gali būti kompensuojamas 50,80,100 proc. arba visai nekompensuojamas.
Būna ir taip, kad pacientui kokius nors medikamentus rekomenduoja specialistas. Tuomet jis grįžta pas mus vien tam, kad išrašytume juos.
Išeina, kad specialistas negali išrašyti vaistų recepto?
Yra toks darbo dubliavimasis. Vienas konsultuoja, kitas išrašo vaistus ir nedarbingumo pažymėjimą. Yra nuostata, kad specialistai tik konsultuoja.
Daugybę klausimų, nesusijusių su gydymu, sprendžia šeimos gydytojas. Tai socialiniai klausimai. Yra keturios pensinio amžiaus pacientų kategorijos. Sunkiausiems skiriama slauga, priedas prie pensijos. Sunkiems ligoniams - priežiūra, pašalpa. Kai kuriems skiriama kompensacija už transportą, kitiems kompensuojamos lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos. Visais tais klausimais pacientai plūsta pas mus. Daug yra nepatenkintų, jei jiems kokia kompensacija nepriklauso, - triukšmauja, kumščiais stalus tranko, grasina. Paaiškini - bet ne visi supranta. Tuose įstatymo niuansuose, kam koks priedas priklauso, jiems sunku susigaudyti.
Reikia keisti įstatymus. Pavyzdžiui, priedas prie pensijos gali būti skiriamas visiems, sulaukusiems 90 metų.
Nuo birželio mėnesio tvarka tapo griežtesnė. Norint skirti kompensaciją, reikia konsiliumo išvadų.
Nepriklausomybės pradžioje retas imdavo nedarbingumo pažymėjimą - bijojo prarasti darbą. Ar tie laikai praėjo?
Laikai pasikeitė, nedarbingumo lapelių išduodame daugiau. Dabar ateina žmonių, dirbančių sunkų fizinį darbą. Juos susargdina didelis darbo krūvis: statybose, parduotuvėse, kitur. Skundžiasi, kad, pavyzdžiui, aštuonias valandas per dieną tenka dirbti iškėlus rankas ar atlikti vis tuos pačius judesius. Jiems dažnai randame kaulų sistemos ligas. Tenka ilgai gydyti.
Gal jau nyksta popierizmas, neleidžiantis pakelti galvos į pacientą?
Rašliavos dar daug... Ji sudaro 70 proc. mūsų darbo. Vien kompensuojamą vaistą išrašant vienam recepte tenka daugybę skaičių surašyti. O jei tenka kelis receptus išrašyti, o paskui visą informaciją perkelti į ambulatorinę kortelę?.. Kur dar registracijos lapo pildymas?.. Dokumentų daug. Tenka rašyti nedarbingumo komisijai, reabilitacijai, konsultantams...
Ką, jūsų nuomone, sveikatos apsaugos srityje reikėtų keisti, kad būtų patenkinti ir gydytojai, ir ligoniai?
Supaprastinti kompensavimo mechanizmus, prieinamumą pas specialistus. Geriau, kad specialistai, kaip anksčiau, dirbtų poliklinikoje greta šeimos gydytojų, tuomet daug problemų būtų išspręsta vietoje. O dabar pacientas blaškosi po visą miestą, pagulėjęs ligoninėje neatneša išrašo, todėl prapuola informacija. Norėtųsi, kad su ligoninėmis būtų glaudesni ryšiai.
Koks yra šiandienos pacientas? Kaip jį pakeitė pasikeitusios gyvenimo sąlygos?
Dalis pacientų nepriima senėjimo kaip natūralaus proceso. Susirgę blaškosi: "Kas man darosi, kas atsitiko?" Menkiausia problema - ir reikalauja maksimumo: nori, kad būtų atlikta kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ar kiti tyrimai, nors kartais to visai nereikia. Jie nori atrasti stebuklingą tabletę, kad pasveiktų, niekuo nesidžiaugia, niurzga. O pats prisidėti prie savo sveikatos stiprinimo nenori.
Regis, skurdas padarė žmones nepakančius, nekantrius, piktesnius. Nepakančiausi vyresnio amžiaus pacientai. Jie nenori palaukti eilėje arba vėluoja į priėmimą. Pyksta, kai registratūroje paprašomi parodyti asmens dokumentą arba pasakyti asmens kodą.
Ar tokie "maksimalistai" yra ir dirbantys žmonės?
Ne, šie dažniausiai į sveikatą žiūri pernelyg aplaidžiai. Nors yra valstybinės programos, leidžiančios tam tikrų grupių pacientams nemokamai išsitirti dėl krūtų, gimdos kaklelio, prostatos vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų, jie tuo nepasinaudoja, nors kviečiame ir žiniasklaida apie šią galimybę informuoja. Profilaktiškai pasitikrinti ateina nedaug žmonių.
Ar, stebėdama pacientus, susikūrėte sveikatos formulę?
Džiaukis gražia diena, džiaukis, kad gyveni, kad medis gražus... Tie, kurie sugeba džiaugtis, yra geranoriški, - serga mažiau. Jei pradedi galvoti, kad viskas blogai, - blogai ir bus.
Sveikatai daug reiškia ir mityba, ir apranga. Svarbu, kad jaunimas nevaikščiotų plika nugara ar permirkusiom kojom su sportine avalyne, kad valgytų pusryčius. Jei gyveni padrikai, nėra tvarkos buityje, elgsenoje, jei miegi iki pietų, o paskui rūkai ir geri kavą - nieko gero nebus.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą