Trūksta geležies
Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos.
Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi – ji sudaro net 80 procentų atvejų. Trūkstant geležies sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų gamyba. Ypač dažnai tai atsitinka pavasarį.
Prie mažakraujystės ilgą laiką organizmas sugeba prisitaikyti. Dirbti dar įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo, bet stipresnis fizinis krūvis išveda iš pusiausvyros, sutrinka širdies ritmas, endokrininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema.
Geležies stokos anemija dažnesnė rūkančioms, taip pat turinčioms gausias menstruacijas moterims.
Geležies stokos anemija gali išsivystyti, jei:
Nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams).
Padidėjęs geležies poreikis. Dažnai pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams, vaikams iki vienerių metų bei paaugliams lytinio brendimo laiku. Neretai ši anemijos rūšis vargina paaugles mergaites, pasireiškia nėščioms ar maitinančios moterims, intensyviai sportuojantiems žmonėms.
Nepakankamas geležies pasisavinimas virškinamajame trakte. Tai dažnai būna dėl gretutinės ligos, pavyzdžiui, po skrandžio pašalinimo operacijos, sergant uždegimine žarnų liga, opalige ir kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat dėl blogos kokybės dantų protezų tai paprastai vyresnio amžiaus žmonių problema.
Sutrikęs geležies pasisavinimas. Tai gali būti susiję su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu, kitomis virškinimo ligomis, vartojant kai kuriuos vaistus, sergant kai kuriomis įgimtomis lėtinėmis ligomis.
Lėtinis kraujavimas. Kraujo netenkama dėl kraujuojančios skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, skrandžio uždegimo su opelėmis, piktybinių virškinamojo trakto navikų, kraujuojančių hemorojinių mazgų, moterys – menstruacijų metu. Teigiama, kad moterims geležies rezervas per menstruacijas sumažėja 20–30 procentų.
Netenkama daug kraujo po sužeidimų, traumų, operacijų.
Ilgalaikis stresas, naktinis darbas.
Parazitai. Pavyzdžiui, žarnyne gyvenančios parazitinės kirmėlės sunaudoja daug maisto medžiagų, tarp jų ir geležies. Jos tarsi apvagia organizmą.
Kada reikia įtarti mažakraujystę?
Kai atsiranda silpnumas, nuovargis, noras nuolat gulėti.
Svaigsta, skauda galvą.
Po fizinio krūvio pradeda trūkti oro, padažnėja širdies plakimas ir pulsas.
Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis.
Jaučiami duriantys skausmai širdies plote.
Oda tampa blyški, sausa ir pleiskanoja.
Nagai tampa trapūs ir dažnai lūžta, slenka plaukai.
Pakinta įprastas maisto skonis, atsiranda liežuvio skausmas bei skausmingas rijimas.
Įtrūksta lūpų kampučiai, liežuvis gali pasidaryti raudonas, lygus lyg nupoliruotas.
Vargina padidėjęs dirglumas, bendras raumenų silpnumas.
Pablogėja apetitas.
Atsiranda noras valgyti nevalgomus dalykus: kreidą, molį, smėlį.
Kraujo tyrimai
Geležies stokos mažakraujystė nustatoma medicinos įstaigose, kur atliekami kraujo tyrimai.
Bendras kraujo tyrimas parodo, ar išsivystė mažakraujystė. Ji patvirtinama, nustačius neįprastą eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimą.
Geležies kiekio tyrimas parodo, ar kraujyje pakankamai geležies, kuri reikalinga hemoglobino gamybai. Jei jos kiekis sumažėjęs, galima teigti, kad mažakraujyste sergama dėl geležies trūkumo.
Feritino tyrimas daug tikslesnis nei geležies kiekio kraujyje nustatymas. Jis parodo geležies atsargų mažėjimo pradžią.
Mažakraujystės atveju hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažiau nei 120 g/l, vyrams bei moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l. Eritrocitų kiekis moterims – mažiau nei 3,9 x 1012, vyrams – mažiau nei 4,3 x 1012.
Kokiuose produktuose esama geležies?
Geležies ypač daug raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), gana daug žuvyje, paukštienoje, burokėliuose, pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, raudongūžiuose kopūstuose, krienuose, petražolėse, dilgėlių, burokų lapuose, grybuose, kiaušinių tryniuose, grikių, ryžių kruopose, lęšiuose, avižiniuose dribsniuose, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomidoruose, net bulvėse.
Labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, įvairiuose riebalų produktuose, aukščiausios rūšies miltuose.
Svarbu maistą derinti
Kad organizmas iš maisto pasisavintų kuo daugiau geležies, reikia ne tik pasirinkti tinkamus produktus, bet ir mokėti derinti maistą. Visi žinome, kad nepatariama mėsos užsigerti pienu. Kodėl? Mat pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Patartina valgyti rūgščių pieno produktų – kefyro, jogurto.
Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Be to, valgant daržoves kartu su mėsa, žuvimi ar paukštiena, geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja net 3 kartus.
Geležį iš organizmo šalina ne tik pienas, bet ir kava, arbata, ypač stipri, sėlenos, špinatai, augalinė ląsteliena, kalcio ir fosforo junginiai. Vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, magnio ir kalcio, arba kolestiraminas su geležimi sudaro netirpius junginius, todėl pastarosios pasisavinama mažiau.
Geležies atsargas išsekina ir ilgalaikis stresas. Todėl labai svarbu išmokti atsipalaidavimo pratimų, dažniau juoktis, nesivelti į smulkius buitinius ar darbo konfliktus.
Jei įtariama mažakraujystė, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, ligos priežastys ir laiku paskirtas tinkamas gydymas.
Pagal "Šiaulių kraštą"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą