Vokietijoje atliktų tyrimų duomenys daug ką nstebino: 54 proc. vyrų ir net 60 proc. moterų kovo-gegužės mėnesiais kenčia nuo pavasarinio nuovargio.
Enciklopedinis žodynas šią būseną apibūdina taip: "Tai keletą savaičių trunkantis darbingumo ir energingumo sumažėjimas, pasireiškiantis nuovargiu, fiziniu silpnumu, irzlumu, nuotaikos svyravimais".
Viena pavasarinio nuovargio priežasčių slypi žmogaus bioritme. Tokiu ankstyvu metų laiku žmogaus "vidinis laikrodis" vėluoja ir organizmas tebėra paruoštas žiemai. Todėl jam sunku prisitaikyti prie aukštai kylančios saulės. Jei žmogaus energijos rezervai jau išnaudoti, jis pradeda jausti pavasarinį nuovargį.
Prie sunkaus pavasarinio pasikeitimo prisideda ir kitos aplinkybės: nesveikas gyvenimo būdas žiemą: per mažas judėjimas (dėl to silpnėja širdis, lėtėja kraujo apytaka) ir per didelis valgomo maisto, kuriame yra per mažai vitaminų ir mineralinių medžiagų, kiekis. Prie kitų išorinių veiksnių priskiriama dažna orų kaita pavasarį. Tai yra papildomas krūvis organizmui.
Ilgiau pabūkime gryname ore, saulės šviesoje, kuri veiks konkorėžinę liauką (epifizę) ir "vidinis laikrodis" greičiau prisitaikys prie pakitusių išorinių sąlygų. Kuo daugiau saulės, tuo daugiau pasigamina vitamino D, dalyvaujančio kalcio apykaitoje. Dažniau judėkime gryname ore. Stiprės kraujotaka ir nervų sistema, jei mes rytais nors 10 min. darysime mankštą ir kasdien pusei valandos eisime pasivaikščioti. Būtų labai gerai, kad laisvu po darbo metu pasportuotume, gerindami ištvermę - bėgiotume ar važiuotume dviračiu, plaukiotume nors 3 kartus per savaitę pagal aplinkybes po 30 min. Sportuoti reikėtų po 17-os valandos, kai treniravimosi poveikis didžiausias.
Nevartokime nervų sistemą stimuliuojančių produktų. Mus ypač vargina per didelis kavos, alkoholio kiekis.
Ričardas Sabūnas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą