Pilvo sienelių išvaržų atsiradimo priežastys ir gydymo metodai.

Kodėl atsiranda išvaržos?

Pilvo sienelės išvaržos buvo žinomos jau gilioje senovėje. Dar medicinos tėvo Hipokrato veikaluose yra minima ši patologija. Tais laikais jau buvo bandoma gydyti chirurgiškai - operuodavo kirkšnies išvaržas net I mūsų eros amžiuje (Celso raštai), tačiau ši operacija buvo labai žalojanti ir dažnai netgi baigdavosi mirtimi.
Šiuo metu pilvo sienelės išvaržos - viena iš dažniausių ligų, dėl kurių būtinas chirurginis gydymas. Įvairių autorių duomenimis, išvaržomis serga 3-4 proc. žmonių. Jos pasitaiko įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau išorinės pilvo sienelių išvaržos dažnesnės vyresniems (40-60 metų) žmonėms ir mažiems vaikams.
Išorinė pilvo išvarža - tai pro natūralios pilvo sienelės raumeninius sausgyslėmis tarpus į poodį išsiveržę pilvaplėvės apsupti pilvo organai. Dažniausiai į taip vadinamą išvaržos maišą įlenda žarnos. Pilvo sienelės išvaržos vadinamos pagal anatominę vietą, pro kurią pilvo organai išsiveržia į poodį ir įlenda į pilvaplėvės kišenę. Jos gali būti: kirkšnies (pati dažniausia), šlaunies, bambos, diafragmos ir kt.
Dažniausiai būna viena išvarža, bet sulaukus senatvės, kai pilvo sienelės audinių atsparumas sumažėja arba organizmas staigiai suliesėja, tam pačiam žmogui gali atsirasti keletas išvaržų. Po kiekvienos operacijos, kurios metu perpjaunama pilvo sienelė, susidaro randas, kuris nėra toks stiprus kaip natūralūs audiniai. Todėl dažnai gali susidaryti pooperacinės išvaržos.
Pilvo išvaržos gali būti įgimtos arba įgytos. Pirmosios atsiranda dėl vaisiaus sklaidos trūkumų. Naujagimis gimsta jau su susidariusiais išvaržos vartais ir išvaržos maišeliu. Jau iš prigimties pilvo sienelė būna nevienodos anatominės struktūros ir ne visos jos dalys esti vienodai atsparios. Silpniausia pilvo sienelės vieta - kirkšnies trikampis, kur praeina kirkšnies kanalas. Vyrams šį kanalą nesandariai užpildo sėklinis virželis, o moterims - sandariau užpildo apvalusis gimdos raištis. Dėl šios priežasties kirkšnies išvarža dažnesnė vyrams, negu moterims.
Dažnai pacientai klausia - ar neatsirado man išvarža, liaudyje dar vadinama kyla, kai aš sunkiau pakėliau? Iš dalies jie yra teisūs, mat padidėjus spaudimui pilvo ertmėje, kirkšnies kanalas išsiplečia ir pilvo organas išlenda į poodį. Tačiau jeigu paciento pilvo sieelė nebus įgimtai silpna, fizinis krūvis išvaržos nesukels.

Išvaržos pasireiškimo būdai

Pagrindinis simptomas, kurį jaučia pacientas, turintis išvaržą - skausmas. Bet pasitaiko ligonių, kurie skausmo niekada nėra jutę. Šiuo atveju išvarža pastebima atsitiktinai, kai gydytojas pacientą apžiūri dėl visiškai kitos ligos.
Skausmo pobūdis priklauso nuo to, kaip greitai vystosi išvarža. Jeigu ji susidaro staiga, skausmas būna intensyvus. Tuomet ligoniai sako, kad jiems tą vietą "lyg peiliu duria". Kartais pacientai jaučia simptomus, kurie būdingi kitoms virškinimo organų ligoms. Tai ypač išryškėja pavalgius. Ligonis jaučia sunkumą, pučia vidurius, jį pykina, verčia vemti.
Esant diafragmos išvaržai, skausmas plinta į petį, kaklą, širdies sritį. Todėl neretai sunku atskirti - ar tai širdies liga, ar diafragmos išvarža. Susidarius kirkšnies ir šlaunies išvaržoms, ligoniai junta skausmą strėnose, lytiniuose organuose, šlaunyje. Vyresnio amžiaus vyrai, sergantys prostatos ligomis, dėl pastovaus stanginimosi, kad pasišlapintų, dažnai turi kirkšnies išvaržas.
Pati grėsmingiausia visų pilvo sienelės išvaržų komplikacijų - įstrigimas, kuomet išvaržos maiše įstringa pilvo ertmės organai. Laiku negydant, ši būklė dažnai baigiasi mirtimi.

Gydymas

Išvaržos sėkmingai gydomos tik operaciniu būdu. Operacinio pilvo sienelės išvaržos gydymo esmė - panaikinti išvaržos maišą ir sutvirtinti pilvo sienelę. Šiuo metu pasaulyje operuojama trejopai: 1. Tvirtinama savais pilvo sienelės audiniais. 2. Naudojami sintetiniai tinkleliai, kurie šiuo metu jau yra net ištirpstantys po 0,5-1 metų. 3. Laparoskopinė operacija, kai pilvo sienoje padaromos 3 ar 4 nedidelės skylutės.
Svarbiausias kiekvieno chirurgo uždavinys, kad išvarža po operacijos vėl neatsinaujintų, taip vadinama - neatsirastų išvaržos recidyvo. Pakartotina operacija yra dar sudėtingesnė ir pavojingesnė pacientui. Šiuo metu pasaulyje vis dažnesnės operacijos, kuomet panaudojami sintetiniai tinkleliai. Pacientai dažnai bijo, kad po operacijos liks svetimkūnis jų organizme. Tačiau dėl to baimintis nereikėtų, nes pirmąją operaciją jau 1968 metais atliko I. Lichtenstein ir šiuo metu drąsiai galime teigti, kad tai saugi ir efektyvi operacija.
Vakarų Lietuvoje pirmosios operacijos, panaudojant naujos kartos sintetinius tinklelius, atliekamos Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje nuo 1996 m. Mes turime didžiausią patirtį šiame regione operuojant šia metodika. Rezultatais, operuojant išvaržas, galime džiaugtis tik praėjus 5 - iems metams po operacijos ir sekant operuotus pacientus, ar jiems neatsinaujino išvarža.
Laparoskopinis išvaržų gydymas pasaulyje pradėtas tik prieš dešimtmetį. Lietuvoje šios operacijos pavienės ir nėra klinikų, kurios galėtų daryti apibendrinančius rezultatus apie šį išvaržų gydymo metodą. Šių metų birželio mėnesį Jūrininkų ligoninėje vizitavęs ir operavęs Vokietijos minimalios invazinės chirurgijos draugijos prezidentas profesorius R. Bittner yra atlikęs apie 8000 laparoskopinių operacijų. Jis akivaizdžiai įrodė operuodamas bei skaitydamas paskaitas, kad laparoskopinis išvaržų gydymas - yra perspektyvus ir jam priklausys šios ligos gydymo ateitis.