Finansų ministerija siūlo nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo šiems metams skirti 160,5 mln. litų, kad būtų išlaikytas praėjusių metų medicinos paslaugų prieinamumo lygis. Anot Finansų ministerijos, svarbiau yra ne paslaugų prieinamumas, o fiskalinė drausmė. Tačiau paslaugų prieinamumas būtų ir taip pakankamas, jei visi iš potencialių pacientų surenkami pinigai būtų skiriami gydymui, o ne laikomi bankuose kaip indėliai.
Gydymui skirti nevalia
SAM yra parengusi projektą, kuriuo iš PSDF rezervo fondo prašo leisti skirti 160,546 mln. litų, kad būtų išlaikytas 2012 m. pasiektas paslaugų prieinamumo lygis ir apmokėtos sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų išlaidos, taip pat finansuojamos sveikatos paslaugos, teikiamos pagal sveikatos programas ir apmokamos šiuo metu galiojančia bazinių kainų balo verte.
Pasak finansų viceministro Edmundo Žilevičiaus, šių metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad Lietuvai 2009 m. pradėta perviršinio deficito procedūra dar šiuo metu nėra nutraukta ir kad perviršinis deficitas ne tik privalo būti panaikintas konkrečiais metais, bet ir neturi kilti jo pasikartojimo vėlesniais metais grėsmė.
„Manome, kad šiuo metu prisiimti įsipareigojimus skirti iš PSDF biudžeto rezervo 160,546 mln. litų gydymo paslaugoms apmokėti yra rizika neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų fiskaliniam deficitui mažinti. Todėl šį klausimą siūlome svarstyti šių metų antrajame pusmetyje, t.y. priklausomai nuo gaunamų viršplaninių pajamų į PSDF biudžetą“, - tvirtina E.Žilevičius.
Teisingumo ministerija prie SAM kimba daugiau dėl formuluočių. Anot ministerijos kanclerio Arūno Kazlausko, negalima iš PSDF biudžeto rezervo skirti pinigų išlaidoms, kurių, tvirtinant fondo biudžetą, nebuvo galima numatyti.
SAM atkirtis
SAM projekte dėstoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugoms šiemet papildomai iš rezervo reikėtų 147,99 mln. litų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms - 8,318 mln. litų, paslaugoms, teikiamoms pagal sveikatos programas ir apmokamoms bazinėmis kainomis, - 4,238 mln. litų.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba, svarstydama 2013 m. PSDF biudžeto projektą, buvo informuota apie šio biudžeto išteklių trūkumą ir pritarė, kad jam padengti būtų skirtos papildomos lėšos. Anot SAM, 2013 m. rezervo lėšų pakanka, kad būtų padengtas PSDF biudžeto lėšų trūkumas. 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, šis rezervas 2013 m. pradžioje sudaro 265,3 mln. litų. Šio rezervo susidarymą daugiausia lėmė 2012 m. gautos viršplaninės PSDF biudžeto pajamos ir 2012 m. rezervo lėšų likutis, pereisiantis į 2013 m.
Atsikirsdama į Teisingumo ministerijos priekaištus, SAM teigia, kad įstatymai numato, jog PSDF biudžeto išlaidos turi būti tvirtinamos lygios šio biudžeto pajamoms, net jei apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidų poreikis yra didesnis. Kitaip tariant, PSDF biudžeto išlaidų dalies, kuri viršija planuojamas gauti pajamas, negalima numatyti tvirtinamame PSDF biudžete. O siekiant pacientams nepabloginti paslaugų prieinamumo lygio ir su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis atsiskaityti pagal galiojančius teisės aktus, trūkstama lėšų dalis gali būti dengiama tik iš rezervo.
Yra blogai, būtų dar blogiau
„2009 m. dėl ekonominio sunkmečio asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė buvo pirmą kartą sumažinta ir šiuo metu dar nėra atkurta iki buvusio lygio, t.y. 1 lito. Tai reiškia, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nėra dengiami visi šių paslaugų teikimo kaštai. Tokiu būdu gydymo įstaigos prisiima didžiąją ekonominio sunkmečio naštą“, - dėsto SAM ir priduria, kad dar labiau mažinti paslaugų bazinių kainų balo vertės negalima.
O jei pinigų iš rezervo nebūtų skirta, turėtų būti mažinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygis arba dar labiau mažinama šių paslaugų bazinių kainų balo vertė.
„Pastarasis sprendimas žymiai pablogintų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinę padėtį, taip pat, tikėtina, ir jų teikiamų gydymo paslaugų kokybę“, - konstatavo SAM.
Mieliau laiko kaip indėlius
Tačiau panašu, kad padėtis nėra tokia liūdna, kaip bandoma parodyti. Pasirodo, PSDF pinigų turi, tačiau atliekamus pinigus skiria ne ligonių gydymui, o laiko kaip indėlius bankuose. Bent jau tai rodo ankstesni Valstybės kontrolės auditai.
Valstybės kontrolė dar užpernai nustatė, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) 2010-aisiais kaip terminuotus indėlius bankuose laikė net 700 mln. litų PSDF lėšų.
„VLK turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis“, - konstatavo auditoriai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą