Pasaulinei širdies dienai
Įvairiom akcijom uostamiestyje paminėta Pasaulinė širdies diena visuomenei primena, kad amžiaus rykštė - širdies ir kraujagyslių sistemos ligos gali būti įveiktos.
Sekmadienį Jūrininkų ligoninės medikai bei jų šeimų nariai Širdies dieną jau antrą kartą paminėjo dviračiais nuriedėję iki Atgimimo
aikštės. Geltonom liemenėm vilkinčių medikų kolona miestelėnams priminė, kad viena iš širdies ligų prevencijos priemonių - sveikas gyvenimo būdas.
"Širdies ir kraujagyslių ligos - pagrindinė sveikatos problema, nes Lietuvoje jos sukelia per 54 proc. mirčių. 30 proc. visų neįgalumo priežasčių taip pat tenka šioms ligoms", - grėsmingus skaičius pateikė Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.
Nerimą medikams kelia tai, kad Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta 2,2 karto daugiau žmonių nei Europos Sąjungos šalių mirtingumo vidurkis.
Beje, net penktadalis visų pacientų į Jūrininkų ligoninės medikus kreipiasi būtent dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Pasaulinei širdies dienai skirta ir vakar Koncertų salėje atidaryta Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus ir bendruomenės sveikatos tarybos organizuota fotografijų paroda "Mediko širdis".
Prieš ligas - prevencinėm priemonėm
Širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė Audra Daujotienė laiko viena iš prioritetinių darbo krypčių. Prevencinės širdies ir kraujagyslių sistemos 2002-2012 metų programos tikslas - sumažinti sergančiųjų šiomis ligomis skaičių ir mirtingumą Klaipėdos mieste.
Iš pradžių pagal šią programą organizuotos įvairios sveikatinimo akcijos, sveikatingumo grupių užsiėmimai Sveikatos priežiūros centre, visuomenė šviesta įvairiais sveiką gyvenseną propaguojančiais vaizdo klipais per televiziją, informaciniais siužetais radijo laidose.
2007 metais bendruomenės sveikatos taryba nusprendė organizuoti sveikatinimo mėnesius įvairiose miesto vietose. Tam iš Savivaldybės sveikatos fondo metams skirta apie 60 tūkst. litų. Žmonės galėjo nemokamai lankyti ypač populiariais tapusius plaukimo, jogos, koreguojančios gimnastikos, aerobikos užsiėmimus, sportuoti treniruoklių salėje, prižiūrimi instruktorių mankštintis gryname ore, žaisti futbolą, krepšinį.
Kadangi norinčiųjų sportuoti netrūko, šiais metais, skyrus lėšų, sveikatinimui skirta kur kas daugiau valandų. Ypač noriai uostamiesčio gyventojai sportuoja lengvosios atletikos manieže, plaukioja baseine, užsiiminėja joga, aerobika, koreguojančia gimnastika paplūdimiuose.
"Judėjimas - geriausia profilaktikos nuo širdies ligų priemonė. Judant širdis geriau varinėja kraują. Be to, įvairiuose užsiėmimuose žmogus gauna gerų emocijų, kurios atpalaiduoja nervų sistemą, ir nuo to širdelei geriau", - sakė A. Daujotienė.
Tikimasi, kad lėšų pakaks užsiėmimams tęsti ir toliau.
Stresai, ir ne tik...
Klaipėdos universitetinės ligoninės kardiologas habil. dr. Audrius Varoneckas vardija rizikos susirgti širdies ligomis veiksnius. Tai rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekio kraujuje padidėjimas, cukrinis diabetas dėl sutrikusios gliukozės apykaitos, nesubalansuota mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas ir depresija, padidėjęs kraujo klampumas. Tie veiksniai esą žinomi jau seniai, tačiau intensyvėjant gyvenimo tempui, kai kurie jų - kaip stresas ir depresija - tampa vis aktualesni.
"Stresas veda prie to, kad žmogų kamuoja neramios mintys, nerimas sukelia miego sutrikimus, neišsimiegant ima vyrauti liūdesys, atsiranda depresija. Taip miego sutrikimai prisideda prie to, kad daugiau sergama širdies ligomis", - pasakojo kardiologas.
Kaip išvengti stresų? "Tai priklauso nuo to, kaip žmogus sugeba atsipalaiduoti. Prieš 6 metus atliktas tyrimas parodė, kad su stresais geriau sugeba kovoti tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą."
Rizikos faktoriais gali tapti ir knarkimas.
"Mokslo tyrimai parodė, kad pusė knarkiančiųjų turi padidėjusį kraujospūdį. Bet ypač rizikingos knarkimo komplikacijos. Būna, kad knarkiant kvėpavimas sustoja, ištinka protarpinė hipoksija. Trūkstant deguonies atsiranda kraujagyslių spazmai. Tai sąlygoja hipertenzijos vystymąsi. Protarpinė hipoksija veikia ir medžiagų apykaitą, gali sukelti cukrinį diabetą", - pasakojo kardiologas.
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, patarė kardiologas, - svarbi profilaktika, ankstyva diagnostika, simptomų šalinimas. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, o tiems, kurie turi antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį gliukozės kiekį - išsitirti dėl miego apnėjos.
Sveiko žmogaus kodas: 3-30-5-140-5-3
Europos kardiologų prevencijos programa nusako, koks žmogus gali tikėtis būti sveikas. Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų gali tikėtis tie, kurie nerūko, neturi antsvorio, kasdien pėsčiomis nueina ne mažiau negu 3 kilometrus arba 30 min. dirba vidutinio intensyvumo fizinį darbą, suvalgo kasdien bent 5 porcijas daržovių, kurių sistolinis kraujo spaudimas nesiekia 140 mm/Hg, bendrojo cholesterolio kiekis kraujuje yra ne didesnis kaip 5 mmol, o mažo tankio lipoproteinų cholesterolis ne didesnis kaip 3 mmol.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą