Tačiau gera žinia yra tai, kad Lietuvoje yra visos galimybės anksti nustatyti ir gydyti prostatos vėžį. Jau penkerius metus šalyje vykdoma Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, pagal kurią kasmet atskleidžiama daug ankstyvų vėžio atvejų. Programai kasmet skiriamas ne vienas milijonas litų. Medikai teigia, kad tokių programų neturi net ir turtingos Europos valstybės. Tačiau turėdami puikias galimybes nemokamai profilaktiškai pasitikrinti, vyrai ilgus metus tuo naudojosi vangiai. Ir tik šiemet įvyko netikėtas šuolis, nustebinęs pačius medikus - priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Klaipėdos apskrityje kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma net 100 proc. Tuo tarpu ankstesniais metais didžiąją dalį lėšų, skirtų nemokamoms sveikatos patikroms, tekdavo grąžinti į biudžetą, nes vyrai - gal dėl nežinojimo ar kitų priežasčių - neidavo tikrintis.
Sveikatos patikrai - beveik milijonas
Kaip informavo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Sigutė Galdikienė, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus, ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. "Kiekvienas vyras, atitinkantis šiuos kriterijus, kartą per dvejus metus, apsilankęs pas savo šeimos gydytoją, gali nemokamai pasinaudoti specifinio antigeno (PSA) nustatymo paslauga, o taip pat, jei yra reikalas, jam suteikiama gydytojo urologo konsultacija bei priešinės liaukos biopsijos paslauga", - sakė S. Galdikienė. Klaipėdos apskrityje šioje programoje dalyvauja per 40 įstaigų: pirminės sveikatos priežiūros centrų, ambulatorijų, privačių šeimos gydytojų kabinetų bei klinikų. Vien šiai programai vykdyti įstaigoms per šiuos metus teks beveik milijonas - 978,9 tūkst. litų.
Nors dar šių metų pavasarį Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovai išbarė įstaigas, kad ankstyvosios diagnostikos programos (priešinės liaukos, gimdos kaklelio ir kt.) blogai vykdomos, metams įsibėgėjus, ėmė visi ir sujudo: tiek gydymo įstaigos, tiek pacientai. "Esame patenkinti rezultatais. Metų metais programos buvo iki galo neįvykdomos, tekdavo grąžinti lėšas į biudžetą. O šiemet - štai toks šuolis. Ir taip - pagal visas programas. Kai kurios įstaigos planus viršijo su kaupu", - teigė S. Galdikienė.
Kad ankstyvosios diagnostikos programos duoda didžiulę naudą, užkertant kelią vėžiui, rodo šie faktai. Per metus Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas 3000 - 3500 vyrų. Daugiau kaip pusė onkologinių susirgimų nustatoma vyrams, atėjusiems pasitikrinti nemokamai būtent pagal minėtą programą. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2006-2009 metais priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programai iš biudžeto skirta net 24,5 mln. litų. Pernai šiai programai šalyje vykdyti skirtas rekordinis skaičius lėšų - 8,6 mln.litų.
Pacientai - aktyvesni
Pakalbinti aktyviausiai patikros programą vykdančių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sakė pastebėję, jog vyrai pastaruoju metu labiau domisi sveikatos profilaktikos programomis. Kretingos "Northway" medicinos centro vadovė Janina Petrylienė sakė, jog vyrai dažniau ateina tikrintis patys, ne tik lydimi savo antrųjų pusių. "Šeimos gydytojai nuolat informuoja apie tokią galimybę pasitikrinti ir vyrai nebenumoja į tai ranka. Šiemet mūsų centre pagal šią programą buvo nustatyti 4 prostatos vėžio atvejai", - sakė J. Petrylienė. Klaipėdos rajono Paupių sveikatos priežiūros centras, aptarnaujantis per 3000 Klaipėdos priemiesčio gyventojų, taip pat aktyviai dalyvauja minėtoje programoje. "Vyrus tikrintis paragina ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojos, registratorės. Juk procedūra nesudėtinga - vyrui tereikia duoti kraujo. O nauda yra - ir pas mus buvo nustatyti keli ankstyvo vėžio atvejai, nors aptarnaujama teritorija palyginti nedidelė", - sakė centro vyriausioji gydytoja Erika Janovičienė.
Tyrimai - ne kasmet
"Stengiamės kuo daugiau informuoti pacientus apie šią programą, aš pats paraginau ne vieną savo pažįstamą pasitikrinti, be to, daug dirba šeimos gydytojai. Iš pradžių buvo sunku pacientus prišnekinti pasitikrinti, nes į visa tai, kas nauja, žmonės iš pradžių žvelgia skeptiškai. Laikas parodė, kad ši programa labai reikalinga, nes tikrai nemažai buvo diagnozuota ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų. Baisu, kas anksčiau darėsi - kiek buvo sergančiųjų jau paskutinių stadijų vėžiu. O juk anksti nustačius šią ligą, ji yra pagydoma. Ir iš tų pacientų, kurie tyrėsi pas mus, jau yra daug pasveikusių", - kalbėjo Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro (SPC) vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas.
Tačiau, anot pokalbininko, didelis programos minusas yra tas, jog vyrai, priklausantys didesnės rizikos susirgti prostatos vėžiu grupėms, nemokamai gali pasitikrinti tik kas dvejus metus. "Kažkodėl vyrai ignoruojami. Moterys gali tikrintis kasmet, o vyrai - tik kas dvejus metus. Ir taip vyrų gyvenimo trukmė trumpesnė negu moterų, ir dar juos skriaudžiame. Kartais būna sunku pacientams paaiškinti, kodėl jie negali kasmet nemokamai pasitikrinti, skambina, pyksta, reikalauja. Ir jie teisūs, turi būti ta nemokama paslauga kasmet. Juk prostatos vėžys - vienas iš dažniausių onkologinių susirgimų. Kuo daugiau mūsų vyrai tikrinsis - tuo mažiau sirgs. Be to, pastebime, kad pacientams dar labai trūksta informacijos apie visa tai", - pabrėžė V. Grigalauskas.
Ne visi informuojami
Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet šeimos gydytojai prostatos problemų turintį pacientą siunčia pas urologą, o šis - atlikti tyrimų į privačią laboratoriją už pinigus. Apie tai papasakojo į redakciją kreipęsis 72 metų klaipėdietis Eugenijus. Vyras sakėsi dėl šlapinimosi sutrikimų ne kartą kreipęsis į medikus, o PSA tyrimą daręsis du kartus su vienerių metų pertrauka, bet abiem atvejais jam teko mokėti po 37 litus. "Dar norisi gyventi šiek tiek, tai ir vaikštau pas gydytojus. Keista, kad man nepasiūlė tokios paslaugos, nors pagal amžių galiu pretenduoti į tą programą", - stebėjosi vyras. Kitas garbaus amžiaus klaipėdietis pasakojo, kad šeimos gydytoja jam tol nepasiūlė veltui atlikti PSA tyrimo, kol jis neatnešė laikraščio iškarpos su aprašyta programa. "Visi labai jau darosi apsiskaitę", - ironizavo gydytoja ir pagaliau davė siuntimą į procedūrų kabinetą, kur vyriškiui iš venos buvo paimtas kraujo mėginys šiam tyrimui atlikti.
Svarbu tai, kad užpildyti informavimo spragą imasi ir už bendruomenės sveikatos profilaktiką atsakingos įstaigos. Štai Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras jau dvejus metus lankosi didesnėse miesto įmonėse ar organizacijose ir informuoja jų darbuotojus apie sveikatos profilaktikos programas. "Kalbame ne tik apie prostatos vėžio patikros programą, bet ir apie gimdos kaklelio, širdies ir kraujagyslių, vaikų dantų silantų bei kitas programas. Namo grįžusi žmona ar vyras vienas su kitu šeimoje, manau, tikrai pasidalins šia informacija. Pernai mūsų paskaitose savo darbovietėse dalyvavo apie 600 žmonių", - sakė biuro vadovė Ineta Pačiauskaitė.
Tirtis reikia visiems
Statistika skelbia, kad Lietuvoje vyrų vidutinė gyvenimo trukmė beveik 11 metų trumpesnė negu moterų. Medikai atkreipia dėmesį į tai, kad lyčių balanso ryškesnis skirtumas ima keistis apie 35-39 gyvenimo metus, o didėjant amžiui šis skirtumas dar labiau ryškėja. Yra pastebėta, kad kaip tik tokio amžiaus vyrai pradeda dažniau sirgti urogenitalinės sistemos ligomis.
"Kol kas nėra vieningos specialistų nuomonės, kodėl daugėja sergančiųjų prostatos vėžiu. Manoma, kad rizikos faktoriams turi būti priskirta viskas, kas skatina laisvųjų radikalų susidarymą organizme. Prostatos vėžys yra klastinga liga, nes savo simptomatika dažniausiai pasireiškia tik vėlyvesnėse ligos stadijose. Todėl būtinas visų vyrų nuo 40-45 metų amžiaus reguliarus tikrinimasis pas urologus. Vakarų Europos šalyse, norint turėti socialinį draudimą, tokios profilaktinės vyrų apžiūros atliekamos 1-2 kartus per metus. Lietuvoje moterims įprasta bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą profilaktiškai pas ginekologą, nors ir neturint jokių nusiskundimų. Vyrai to nedaro, tvirtai laikydamiesi nuomonės: jei nėra kuo skųstis, nereikia ir pas gydytojus vaikščioti. Toks neatsakingas vyrų nusistatymas savo sveikatos atžvilgiu palyginti blogas šios medicininės srities švietimas ir toliau trumpina jų gyvenimą. Tik ankstyvas prostatos vėžio nustatymas gali lemti gerus gydymo rezultatus", - sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas Giedrius Jočys.
"Turime visas galimybės gydyti"
Alvydas ČESAS, Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas, Onkologinių urologinių ligų komiteto prie Europos Komisijos sveikatos skyriaus konsultantas ekspertas:
"Daugumai pacientų, susirgusių prostatos vėžiu, atliekamas radikalus operacinis ar spindulinis gydymas, todėl liga gali niekada ir neatsinaujinti. Tačiau apie 40 proc. pacientų liga metastazuoja. Tokiu atveju taikoma hormonų terapija, kuri yra veiksminga tam tikrą laiką (2-6 metus) ir nutolina sunkius pašalinius reiškinius, kuriuos sukelia metastazės (dažniausiai kauluose, limfiniuose mazguose, plaučiuose). Hormonoterapija yra geriau toleruojama nei tikroji chemoterapija, tačiau yra žinoma, kad daugiau nei 50 proc. visų pacientų, kurie gauna hormoninį gydymą, liga taps atspari hormonams ir tada bus reikalinga chemoterapija, kuri prailgina paciento gyvenimo trukmę. Pagrindinis vaistas, naudojamas atspariam hormonams prostatos vėžiui gydyti, yra docetakselis. Šis vaistas yra vienintelis, kuris įrodė savo efektyvumą, gydant tokius pacientus pasaulyje. Maždaug trečdaliui pacientų šis medikamentas gali neduoti efekto ir liga gali progresuoti. Tokiu atveju yra skiriama antros eilės chemoterapija nauju, tik prieš keletą mėnesių registruotu Europos medicinos agentūroje vaistu - kabazitakseliu ar abirateronu. Tai naujos kartos medikamentai, kurie veiksmingi net tada, kai pirmos eilės gydymas docetakseliu būna neveiksmingas.
Lietuvoje yra visos galimybės gydyti ir nustatyti prostatos vėžį. Praktiškai visi efektyvūs medikamentai, reikalingi gydyti prostatos vėžį, yra prieinami mūsų onkologams ir urologams. Gal tik vienintelis, bet labai svarbus medikamentas - zoledrono rūgštis - nėra visiems prieinama taip, kaip norėtų specialistai. Tai vaistas, naudojamas gydyti pacientus, kuriems išsivysto kaulų metastazės, sukeliančios rimtas komplikacijas bei neįgalumą. Naujos kartos chemoterapiniai medikamentai yra pateikti atsakingų institucijų svarstymui dėl galimybės kompensuoti juos ypač sunkiais atvejais. Tikimės, kad nuo 2012 metų ir šie vaistai bus prieinami mūsų pacientams."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą