Minėtinos datos
Šių metų vasario 29 dieną pradėta minėti Retųjų ligų diena.
"Dėmesys retosioms ligoms ir tokių dienų minėjimas didina visuomenės toleranciją ir padeda mažinti sergančiųjų atskirtumą," - teigė Medicininės genetikos centro direktorius prof. Vaidutis Kučinskas Vilniaus universiteto ligoninės Santariskių klinikose organizuotame minėjime.
Paskelbti tokią dieną nuspręsta norint atkreipti visuomenės, politikos ir valdžios atstovų dėmesį į sergančiųjų retosiomis ligomis problemas.
Pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojantį apibrėžimą, retoji liga - tai tokia liga, kuria per visą gyvenimą suserga 1 iš 2000 žmonių (ES galiojantis apibrėžimas) ir mažiau. Didžioji dalis retųjų ligų yra dar retesnės, pvz., 1 iš 100 000 ar dar mažiau.
Nors atskiromis retosiomis ligomis serga nedaug asmenų, bendras šių ligų skaičius - apie 6000-8000.
Šeimos, kurioje yra sergantysis retąja liga, gyvenimas gali būti labai stipriai paveiktas: kyla kaltės, nesaugumo, nusivylimo, nerimo ir daugybė kitų neigiamų jausmų ir emocijų. Pvz., tėvai nesupranta, kodėl jų vaikas yra kitoks nei kiti, ir gali jausti kaltę, kad galbūt netinkamai jį augino. Neretai šeimos išyra.
Dėl šių ligų retumo visiems sergantiesiems kyla panašios problemos: trūksta informacijos apie ligą, jos diagnostiką, gydymą ir apie tai, kur gauti pagalbos.
Nuo pirmųjų ligos simptomų atsiradimo iki tikslios diagnozės nustatymo praeina daug laiko, pacientas apsilanko pas daugelį specialistų ir daugelyje gydymo įstaigų.
Dėl ligų retumo trūksta patikimos diagnostikos ir gydymo metodų. Nors kai kurioms retosioms ligoms gydyti yra sukurti efektyvūs vaistai, tačiau pacientai dažnai negauna šio gydymo, nes vaisto gavimo ir kompensavimo tvarka yra sudėtinga ir ilgai užtrunka.
Vėlyvos diagnozės pasekmės gali būti labai skaudžios: negrįžtamas paciento sveikatos blogėjimas, kitų sergančių vaikų gimimas šeimoje; atsiradęs nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema.
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą