Tokia pacientų nuomonė apie Jūrininkų ligoninės kardiologijos tarnybą - ne pavienė. Žmonės taip pasitiki šios ligoninės gydytojais kardiologais, kad verčiau lauks kelis mėnesius, kad tik galėtų pasikonsultuoti būtent su jais, bet nesikreips kitur.
1-ojo kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė pritaria: norint pristatyti ligoninę ar kurį nors skyrių, pirmiausia reikia kalbėti ne apie gerą medicinos aparatūrą, atliktą europietišką remontą, o apie dirbančius žmones.
"Jei turėtume tik gerą aparatūrą, nebūtų pacientų nuomonės, kad dėl kardiologinių problemų reikia kreiptis į Jūrininkų ligoninę. Jų nuomonę suformuoja dirbantys medikai", - sako ji.
Visos kardiologinės paslaugos
Per 17 Jūrininkų ligoninės gyvavimo metų čia įdiegtos visos kardiologinės paslaugos - nuo prevencinės kardiologijos iki kardiochirurgijos. Kardiologinė tarnyba apima du bendrosios kardiologijos, Širdies aritmijų, Kardiochirurgijos, Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyrius. Didelė dalis širdies ligomis sergančių pacientų gelbstimi ir Anesteziologijos bei intensyviosios terapijos skyriuje.
Ligoninės gydytojai kardiologai gydo visos Vakarų Lietuvos gyventojus, o vasarą, kai lietuviai plūsteli prie jūros - gelbsti ir poilsiautojus iš visos Lietuvos. Ligonius po kelias valandas per savaitę jie konsultuoja ir Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje.
Tik esant itin retai širdies patologijai pacientai siunčiami į medicinos centrus Vilniuje ar Kaune, kur patirties gydant jas įgyta daugiau.
Pradžių pradžia
1-ojo kardiologijos skyriaus vedėja dr. D. Jarašūnienė prisimena, jog šis skyrius buvo kardiologinės tarnybos Jūrininkų ligoninėje pradžių pradžia. Kiti skyriai gimė vėliau, kai vienas nebegalėjo patenkinti pacientų poreikių.
"Kai atėjau į jį dirbti, buvau tik apšilusi kojas medicinoje. Skyriaus vedėju buvo gydytojas prof. Algimantas Kirkutis, dirbo daktarė Roma Kavaliauskienė. Vėliau pradėjo rinktis tie, kurie kardiologijos srityje dirbo daug metų - Laima Albrektaitė, Violeta Butkevičienė. Vėliau vadovauti skyriui teko garbė man."
Skyriaus gydytojų kolektyvas šiandien - grynai moteriškas. Be vedėjos, jau minėtų R. Kavaliauskienės, V. Butkevičienės, L. Albrektaitės, dar darbuojasi Kordelija Stonkutė ir jauniausia gydytoja Rūta Raugelienė, atlikusi šiame skyriuje visas praktikas.
"Smagu, kad atėję internai ir rezidentai užsikrečia kardiologijos bacila ir ją puoselėja iki galo", - džiaugiasi D. Jarašūnienė.
Rezidentai praktikuotis invazinės kardiologijos srityje su atskiru universitetų leidimu į Jūrininkų ligoninę atvyksta jau keleri metai. Tai ne tik pagalba didelį darbo krūvį turintiems gydytojams, bet ir galimybė perduoti sukauptas žinias.
"Juk gali ateiti laikas, kai tave patį atveš - pats sau diagnozės nenusistatysi. Ir jei išmokysi kelis rezidentus - jau įneši didelį indėlį", - samprotauja D. Jarašūnienė.
2-ojo KARDIOLOGIJOS skyriaus kolektyvas (iš kairės): vyresnioji slaugytoja Irena Gudauskienė, ūkio reikalų tvarkytoja Levutė Televičienė, gydytojos Lina Klovienė, Egidija Tijūnėlienė, vedėjas dr. Arūnas Maksvytis, gydytojai Romualda Dikšienė, Vytautas Vasiliauskas, bendrosios praktikos slaugytojos Natalja Kuzina, Vitalija Dapkuvienė, pagalbinės medicinos darbuotojos Natalija Berankienė, Rita Bezručenkova. |
Po 30 lovų turinčiuose 1-ajame ir 2-ajame kardiologijos skyriuose tiriami bei gydomi visomis širdies ligomis sergantys pacientai. Dauguma ligonių serga sklerodegeneracinėmis vožtuvų ligomis, išemine širdies liga, miokardo infarktu. Per mėnesį kiekviename skyriuje gydoma po 120-170 pacientų.
Koja kojon su mokslo pasiekimais
"Džiaugiamės, jog ligoninė rūpinasi, kad galėtume žengti koja kojon su mokslo pasiekimais, kad perkama nauja įranga - laukiame naujo echoskopo, magnetinio rezonanso tomografo su kardiologine programa. O kai bus baigtas remontas bei visos palatos aprūpintos deguonies tiekimo įranga, monitoringo sistemomis - bus geriau ne tik mums, bet ir pacientams", - pasakoja skyriaus vedėja.
Siekiant kuo tiksliau diagnozuoti ligą, skyriaus medikai atlieka kraujo tyrimus, širdies elektrokardiogramas, veloergometrijas (krūvio mėginius), Holterio monitoravimą, širdies echoskopijas. Neaiškiai diagnozei patvirtinti taikomos ir transezofaginės echoskopijos.
Tačiau, - pabrėžia pokalbininkė, - kokia sudėtinga bebūtų aparatūra, tiksliausiai diagnozę nusako pacientų nusiskundimai - aparatūra tik patvirtina ar paneigia ją.
O kad širdis išliktų kuo ilgiau sveika, ji primena pagrindinę taisyklę - judėkime, sveikai maitinkimės, nerūkykime, nekurkime stresinių situacijų.
Kardioechoskopija - visą parą
2-asis kardiologijos skyrius, kuriame - taip pat 30 lovų, įkurtas po ligoninės atidarymo, kai vienas skyrius nebegalėjo patenkinti augančio pacientų poreikio. Čia dirbę gydytojai persikvalifikavo iš terapeutų į kardiologus, atėjo kardiologų iš kitų skyrių. Nuo 2006 metų jam vadovauja iki tol Kardiochirurgijos skyriuje dirbęs gydytojas kardiologas dr. Arūnas Maksvytis.
Be jo, skyriuje dirba gydytojai Vytautas Vasiliauskas, Romualda Dikšienė, Egidija Tijūnėlienė, Lina Klovienė.
Šiame skyriuje įrengta kardioechoskopijos laboratorija, kurioje širdies echoskopijas atlieka ir gydytojai iš kitų kardiologijos skyrių.
"Iki 2003 metų širdies echoskopijos buvo atliekamos senesnės kartos aparatais, kuriuos dabar dar kartais panaudojame esant būtinybei, nors ne visiems tyrėjams jie bepaklūsta. Pirmas šiuolaikinis kardioechoskopas ligoninėje atsirado 2003 metais. Pirmais metais jis buvo labai apkrautas, padaryti visus tyrimus buvo neįmanoma. Vėliau, supratus, kad poreikis tik didės, įsigytas antras modernus kardioechoskopas. Dabar jais per metus atliekame apie 10 tūkst. echoskopijų. Kadangi sulaukiame didelio ambulatorinių ligonių srauto, prieš keletą metų modernus širdies echoskopas pastatytas ir Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje. Dar vienam naujam echoskopui pirkti jau paskelbtas konkursas - jis aptarnaus reanimaciją ir operacinę. Tikimės, kad šiais metais pagalba taps dar solidesnė", - pasakojo A. Maksvytis.
Šiandien echoskopija kardiologijoje, anot pokalbininko, neišvengiama, būtina. Ji padeda diagnozuoti ir ūmius miokardo infarktus, ir lėtines širdies bei kraujagyslių ligas. Gydymo eigoje kardioechoskopija kartojama siekiant išsiaiškinti, ar paciento būklė pagerėjo.
Ligoninėje kardioechoskopijos paslauga teikiama ištisą parą - tai užtikrina nuolat budintis echoskopuotojas.
Išskirtinės procedūros
Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyrius - vienintelė vieta Vakarų Lietuvoje, kur dviem moderniais angiografais diagnozuojama vainikinių arterijų patologija ir atliekamos vainikinių arterijų intervencijos, tarp jų - stentavimas.
"Šios intervencinės procedūros ir turi būti koncentruotos viename centre, kur kaupiama patirtis. Jei kiekviena ligoninė jas darys - tos procedūros nebus tinkamos kokybės. Juk kuo daugiau procedūrų atliekama, tuo daugiau patirties, tuo jos efektyvesnės", - sakė šio skyriaus vedėjas gydytojas kardiologas Valentinas Jokšas.
Paciento širdies vaizdą stebi gydytojos kardiologės Violeta Butkevičienė ir Rūta Raugelienė. |
"Pritaikius vietinę nejautrą, pro stambiąją dilbio arba kirkšnies arteriją specialiais vamzdeliais nueinama iki širdies kraujagyslių ir suleidžiama speciali kontrastinė medžiaga. Su rentgeno spindulių pagalba matyti, ar yra patologija, jei yra - kurioje vietoje. Jei reikia - taikomas ultragarsinis tyrimas kraujagyslių viduje, specialūs spaudimo matavimai. Nustačius kraujagyslių susiaurėjimus, parenkamas tinkamiausias gydymo metodas - chirurginis arba kraujagyslės praplėtimas", - koronografijų ir intervencijų ypatumus atskleidė V. Jokšas.
Nustačius, kad širdies kraujagyslė, kuri maitina širdies raumenį, užsikimšusi, ji atkemšama. Sugrąžinus širdžiai mitybą, atsistato širdies raumuo. Tačiau gydymo efektas priklauso nuo to, kada pacientas atvežtas. Svarbiausios yra pirmos šešios valandos.
Atkimšus kraujagyslę dažniausiai joje įstatomas specialus metalinis stentas - tai papildoma garantija, kad kraujagyslė atvira liks ilgą laiką.
Trūksta informacijos
Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje, be V. Jokšo, dirba dar trys ligoninės kardiologai - D. Jarašūnienė, Lina Klovienė, A. Maksvytis. Operacinė dirba nepertraukiamai - septynias dienas per savaitę po 24 valandas. Per parą padaroma 15-16 procedūrų.
Per metus čia atliekama apie 3 tūkst. diagnostinių ir 1 tūkst. gydomųjų procedūrų.
"Jei lygintume su Europos Sąjungos vidurkiu, šioje srityje pirmaujančia Vokietija, šių procedūrų skaičių galėtume padidinti 25 proc.", - sako V. Jokšas.
Tačiau tam reikalinga įsigyti dar vieną angiografą ir pasiekti, kad apie galimybę išgydyti infarktą intervencinėmis procedūromis sužinotų kuo daugiau rajonų gydytojų ir pacientų.
"Pacientai dar nepakankamai informuoti apie savo ištyrimo galimybes ir susirgę infarktu kreipiasi pavėluotai, uždelsia. Kodėl? Nežinau. Procedūros nemokamos, jų išlaidas visiškai kompensuoja ligonių kasos, nė cento nereikia mokėti. Tačiau dar gajus požiūris, kad susirgus infarktu nieko daryti nereikia, nes tai mirtina liga. Netiesa - yra galimybė pagydyti. Žmogus turi žinoti - jei jam rajono ligoninėje pasakė, kad jį ištiko infarktas, bet daktaras nesiūlo vežti pas mus, reikia paklausti, kodėl jis nesiūlo. Kuo anksčiau pradėtas gydymas susirgus infarktu - tuo geresni rezultatai. Taikant intervencines procedūras išgyvenamumas padidėja dešimteriopai", - pasakoja V. Jokšas.
Širdies aritmijų skyriuje
Atnaujintame ligoninės septintajame aukšte prieš septynerius metus buvo įkurtas 30 lovų Širdies aritmijų skyrius. Nuo pat įkūrimo pradžios jam vadovauja doc. dr. Sigutė Norkienė.
"Buvo labai daug kardiologinių ligonių, ir jų daugėja geometrine progresija. Kadangi mirtingumas nuo šių ligų pasaulyje yra 50 proc. ir daugiau, buvo įkurtas skyrius, besiorientuojantis į širdies ritmo sutrikimus", - pasakojo ji.
Anot daktarės, širdies ritmo sutrikimais gali baigtis nekontroliuojama arterinė hipertenzija, skydliaukės patologija, infarktai ir kitos ligos.
Daugiausia žmonių skyriuje gydoma dėl prieširdžių virpėjimo.
ŠIRDIES ARITMIJŲ skyriaus (iš kairės) gydytojas kardiologas Aušrius Poviliūnas, skyriaus vedėja dr. doc. Sigutė Norkienė, gydytojai kardiologai Birutė Štulaitė, Liudmila Kaštanova, Irena Raščiuvienė. |
"Pagal statistiką, prieširdžių virpėjimas - pati dažniausia aritmija. Šį sutrikimą patiria 1-2 proc. pasaulio gyventojų. O vyresnių kaip 80 metų grupėje - net 9 proc. Manoma, kad per ateinančius 30 metų šios ligos atvejų padaugės dar tris kartus", - pasakojo S. Norkienė.
Skyriuje pacientams gydyti taikoma elektroimpulso terapija. Širdies aritmijų skyriaus gydytojas, dirbantis jau 15 metų, Aušrius Poviliūnas implantuoja elektrokardiostimuliatorius, atlieka radiodažnumines abliacijas.
"Radiodažnuminė abliacija - tai procedūra, atliekama operacinėje su rentgeno pagalba. Į širdį įvedamas specialus laidas ir surandama vieta, kuri sukelia blogą ritmą. Ta vieta nudeginama", - paaiškino S. Norkienė.
Pernai iš viso buvo atlikta 101 radiodažnuminė abliacija, implantuota 400 elektrokardiostimuliatorių. Daugėjant senų žmonių šių procedūrų tenka atlikti vis daugiau.
Pacientams, kuriems implantuotas elektrokardiostimuliatorius, suteikiama 12 dienų reabilitacija. Nors yra galimybė rinktis reabilitacijos įstaigą, daugelis pageidauja reabilituotis Jūrininkų ligoninėje, nes būti šalia juos gydžiusių medikų - saugiau.
Per mėnesį skyriuje kardiologinę pagalbą gauna 150-180 pacientų, per metus - apie 2 tūkstančius. Be minėtų gydytojų, skyriuje jais rūpinasi gydytojos kardiologės Liudmila Kaštanova, Birutė Štulaitė ir Irena Raščiuvienė.
Siekiant nustatyti kuo tikslesnę diagnozę ir skirti efektyviausią gydymą, skyriaus pacientams atliekamas Holterio monitoravimas - 24 valandas sekama elektrokardiograma, tiek pat laiko be perstojo stebimas arterinis kraujospūdis. Tyrimo tikslais, siekiant nustatyti, ar nėra sinusinio mazgo silpnumo, atliekama perstemplinė stimuliacija.
"Slaugytojos kiekvieną rytą 7 val., dar neatėjus kitai tarnybai, pačios užrašo elektrokardiogramą ir atėję į darbą jau 8 val. aptariame gautus duomenis. Be to, kas vakarą ir kas rytą slaugytojos matuoja arterinį kraujo spaudimą. Tai taip pat didžiulis palengvinimas daktarui, nes gydymą galima pakoreguoti tik atėjus į darbą."
Būklės monitoringą slaugytojos atlieka ir savaitgaliais.
Jei gyvybei iškilo grėsmė
Jei širdies veikla sutriko taip, kad iškilo grėsmė gyvybei, jos gelbėti pirmiausia skuba gydytojai kardiologai ar anesteziologai-reanimatologai.
Jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje per metus gydoma apie 2500 ligonių. Apie 60 proc. jų - sergantys ūmiais koronariniais sindromais - miokardo infarktais, gyvybei grėsmingais širdies ritmo ir laidumo sutrikimais.
Gydytojų nebestebina įsigalinti tendencija, kad miokardo infarktą patiria vos 30 metų sulaukę žmonės. Praėjusiais metais šiame skyriuje nuo miokardo infarkto gydyta apie 500 pacientų.
Skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Nerijus Klimas pasakoja, kad sergantieji ūmiomis širdies ligomis į šį skyrių atvežami iš viso Vakarų Lietuvos krašto. Tai natūralu - nes šiame krašte intervencinės kardiologinės procedūros niekur kitur neatliekamos. Ligonių daugėja, todėl 12 lovų skyriuje kartais būna jau ankšta.
2-ojo kardiologijos skyriaus vedėjas Arūnas Maksvytis, operacinės slaugytoja Nijolė Vaičekauskienė, Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas. |
"Bendradarbiaujame su periferinių ligonių reanimacijos skyriais. Jei į juos papuola pacientas, sergantis ūmiu miokardo infarktu, širdies laidumo sutrikimu ar kita grėsminga gyvybei liga, gydytojai dažniausiai skambina mums ir derina klausimą dėl ligonio transportavimo į Jūrininkų ligoninę. O ligoninė pasiruošusi pagalbą suteikti bet kuriuo paros metu.
Bėda, kad dažniausiai pacientai, ištikti miokardo infarkto, kreipiasi per vėlai. O suteikus pagalbą laiku išgelbstimas širdies raumuo, mažėja invalidizacija ir mirštamumas. Jei skausmas krūtinėje atsirado pirmą kartą ir nepraeina nuo įprastinės medikamentinės terapijos, skausmas plinta į ranką ir žandikaulį - nereikia tikėtis, kad praeis - būtina kviestis greitąją", - perspėjo gydytojas.
Siekiant, kad pacientui būtų suteikta kuo skubesnė pagalba, rajonų ligoninės aprūpintos centralizuotai perkamais trombolitais - medikamentais, tirpdančiais kraujagyslių trombą. Žinodami realią situaciją ir poreikį juos rajonų ligoninėms paskirsto Jūrininkų ligoninės anesteziologai-reanimatologai.
N. Klimo duomenimis, šiais metais Klaipėdos krašte atlikta per 100 trombolizių.
"Trombolizių tikslas - sumažinti laiką nuo simptomų pradžios iki kraujagyslių atvėrimo. Kuo ilgiau kraujagyslė būna užsikišusi - tuo daugiau nukenčia širdies raumuo. Transportavus ligonį į Jūrininkų ligoninę atliekama koronografinė intervencija, įvertinami trombolizės rezultatai, kraujagyslė praplečiama ir įstatomas stentas", - pasakojo N. Klimas.
Gydymo efektyvumas, pradėjus laiku taikyti trombolizę, siekia apie 70 proc. Koronarinių intervencijų efektyvumas - per 90 proc.
Į pagalbą jau skuba reanimobilis
Nuo praėjusios savaitės Jūrininkų ligoninės specialistai pradėjo teikti skubią konsultacinę pagalbą kardiologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Teritorinė ligonių kasa šiai paslaugai skyrė finansavimą ir jau gydytojai pradėjo vykti į Klaipėdos, Tauragės, Telšių apskrityse esančias sveikatos priežiūros įstaigas skubiai konsultuoti širdies ligomis sergančių pacientų.
"Sąlygos tam yra - specialistų pakanka, turime aukščiausio lygio kardiologinėms konsultacijoms pritaikytą reanimobilį. Jame įrengtas intraaortinis balioninis kontrapulsatorius, širdies stimuliacijos aparatūra. Patys atvežame pacientus, susirgusius ūmiu miokardo infarktu, iš kitų ligoninių", - geresnėmis galimybėmis gelbėti pacientus džiaugėsi N. Klimas.
Tokių reanimobilių, gydytojo žiniomis, Lietuvoje yra tik trys.
Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Nerijus Klimas džiaugiasi, kad nuo šiol širdies ligomis sergančius pacientus į ligoninę atsiveš tam pritaikytas reanimobilis. |
Rašyti komentarą