Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija pritarė, kad turi būti pratęsta cukrinio diabeto profilaktikos programa. Jei tam pritars sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas ir bus skirta lėšų, bus ir toliau tiriami asmenys, priklausantys rizikos grupei susirgti cukralige, apmokomi medikai, pacientai,
skleidžiama informacija apie šios ligos keliamą grėsmę.
Pirmoji Nacionalinė cukrinio diabeto kontrolės programa 2006-2007 metams neapsėjo be nesusipratimų. 2006 metais patvirtinta programa galiausiai skyrus jai finansavimą prasidėjo tik 2007 metų rugsėjį. 2007 metams ankstyvai cukrinio diabeto diagnostikai buvo žadėta 1,5 milijono, bet galiausiai skirta 900 tūkst. litų.
Šios lėšos paskirstytos visų dešimties apskričių viršininko administracijoms. Už gautas lėšas šeimos gydytojai kvietė gyventojus, turinčius šios ligos rizikos veiksnių, išsitirti dėl cukrinio diabeto.
Buvo tiriami žmonės, turintys cukraligei būdingų rizikos veiksnių: tai vyresni nei 45 metų asmenys, turintys antsvorį ar nutukę, kurių šeimoje buvo sergančių cukralige, moterys pagimdžiusios didesnius nei 4 kilogramų kūdikius, tos, kurioms nėštumo metu buvo pasireiškę angliavandenių sutrikimų, asmenys su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, besiskundžiantys riebalų apykaitos sutrikimais. Taip pat tikrinti tie, kuriems pasireiškė cukrinio diabeto požymiai - troškulys, gausesnis šlapinimasis, blogai gyjančios žaizdos, grybelinės infekcijos, nemotyvuotas svorio kritimas.
Cukrinio diabeto kontrolės 2008-2010 metams programa siekiama užtikrinti ankstesniais metais vykdytos programos tęstinumą, kuriant efektyvią, Lietuvos sąlygas ir tarptautinius standartus atitinkančią cukrinio diabeto kontrolės sistemą šalyje.
Programa siekiama diegti ankstyvą cukrinio diabeto diagnostikos sistemą, tobulinti sergančiųjų kontrolę, komplikacijų gydymą.
Pasak medikų, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu skaičius sparčiai auga, įgaudamas epidemijos pobūdį. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad dabar mūsų šalyje antro tipo cukriniu serga 5 proc. 35-65 metų amžiaus gyventojų. Tai dvigubai daugiau nei prieš 20 metų.
Cukrinis diabetas nustatomas tik apie 30 proc. visų sergančiųjų šia liga Lietuvoje. Kolegijos nariai teikė pasiūlymus, kaip tobulinti šią programą, aiškiau apibūdinti jos priemonių įgyvendinimo plėtrą.
Pasak ekspertų, investavus į ankstyvąją diabeto diagnostiką, pacientų mokymą, gydymą ir laiku nustačius bent 50 proc. sergančiųjų antro tipo diabetu, valstybė per pirmuosius penkerius metus galėtų sutaupyti 34,7 milijono litų, o per 10 metų būtų sutaupyta net 118,2 milijono litų. Tuo tarpu diabetu sergančių pacientų gyvenimas per tą laiką būtų prailginamas, pagerėtų gyvenimo kokybė.
Antro tipo cukrinis diabetas yra lėtinė liga, išsivystanti dėl sumažėjusio insulino išsiskyrimo ir sutrikusio įsisavinimo organizme. Ji pasireiškia pamažu, be ryškių simptomų, todėl diagnozė nustatoma pavėluotai, praėjus 6-9 metams po ligos pradžios.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą