Skrandžiui skirti baubai nuodija protą

Skrandžiui skirti baubai nuodija protą

Girdint bene populiariausias viešojoje erdvėje šiuo metu sklandančias temas atrodo, kad liko tik dvi išeitys: mirtis iš bado arba lėta skausminga mirtis, apsinuodijus maistu. Ar išvis parduotuvėse liko kas nors valgoma? Kuo maitinti vaikus, jei net salotų lapuose slypi nitratai ir nitritai? O kur dar geometriniu pagreičiu besidauginančios siaubo pasakaitės apie genetiškai modifikuotas daržoves su gyvūnų genais ir apie gyvūnus, galimai išvestus su žmogaus genais.

"Vakarų ekspresas" paklausė įvairių sričių gydytojų, ar tokios įkyriai, be atvangos kurstomos baimės nesukelia rimtesnių sveikatos sutrikimų nei peikiami produktai? Kiek pagrįsti yra šie nežmoniški bauginimai, kokių prieš juos yra priešnuodžių?

Natūralumo ir saiko

"Manau, kad tikrai galima pirkti maistą parduotuvėse, nes kontrolė pakankamai gera. O apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų neįmanoma. Jeigu kepenys sveikos, jos atliks savo darbą. O nesveikomis jas paverčia rūkymas, svaigalai ir virusai", - sakė gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris.

Anot jo, mūsų ūkininkai nelabai turtingi, tad brangių kenksmingų medžiagų ūkiui neįperka. Pavyzdžiui, tikrai mažiau naudoja antibiotikų ir pesticidų.

Pokalbininkas priminė, kad mokslininkai reabilitavo ir lašinius, nes jie turi specifinių apsauginių medžiagų. Labiau kenkia transriebiosios rūgštys, susidarančios kepant kepsnius.

Apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų neįmanoma. Jeigu kepenys sveikos, jos atliks savo darbą. O nesveikomis jas paverčia rūkymas, svaigalai ir virusai

Andrejus LEVINGERIS, gydytojas endokrinologas

"Genetiškai modifikuoti produktai plis ir toliau, bet, mano galva, jie nekenksmingi, nes iki smulkiausių sudedamųjų dalių suardomi genai yra baltymai, kurie visiškai išardomi virškinimo trakte iki aminorūgščių. O jos nekenkia. Juk valgome žuvį kartu su pomidorais, o taip pat valdome pomidorą su žuvies genu - ir nieko. Jeigu nebūtų genetinių medžiagų apsaugos, žmonija būtų seniai išmirusi", - sako A. Levingeris.

Maisto papildus jis siūlo vartoti tik persirgus infekcine liga, sutrikus virškinimui arba senatvėje, kai organizmui trūksta kalcio, magnio ir vitamino D. Bet vis tiek tai - tik papildai, tad reikia valgyti įvairų maistą ir natūraliai gausime visa, ko reikia sveikam žmogui.

Valgykime kaip iki šiol

"Sveikiausia valgyti tai, ką esame įpratę valgyti per savo gyvenimą, nes yra susiformavę tam tikri valgymo, virškinimo refleksai. Organizmui svarbiausia - baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo ir elektrolitai, druskos", - sakė chirurgas onkologas Evaldas Pagojus.

Anot jo, maisto priedų ir papildų yra priskaičiuojama keli šimtai, sunku juos vertinti vienareikšmiškai. Perkame vaistus ligų profilaktikai, o paskui gydomės šalutinį poveikį. O dar reklama įkala, jog galime valgyti ir nesveiką maistą, tik užgerkime piliule.

Sveikiausia valgyti tai, ką esame įpratę valgyti per savo gyvenimą, nes yra susiformavę tam tikri valgymo, virškinimo refleksai

Evaldas PAGOJUS, chirurgas onkologas

"Vaistas nėra maistas. Dirbtiniai vitaminai dirgina skrandžio gleivinę ir skatina inkstų akmenligės atsiradimą. Žiemą sudėtingiau dėl vitamino C stygiaus, nes konservuotų vaisių, daržovių nauda sumažėja, bet visiškai ir nepranyksta. Medikai pastebėjo, jog tik kai kurių firmų citrusiniai vaisiai, bananai sukelia alergines reakcijas, odos bėrimus. Reikia manyti, apdorojimas, konservantai yra nevienodi", - teigė E. Pagojus.

Pokalbininkas sako, kad turguje pirkti taip pat rizikinga, nebent eini kasdien ir matai, kas kiaulę paskerdus neišpjaustyta liko.

"Aš turiu pažįstamą turguje, ir šviežią žuvį perku tik pas ją. Ji man pasako, kaip ankstų rytą prekeiviai plauna žuvį, įspėja, kad žiūrėčiau, jog žiaunos nebūtų rausvos, nes užpurškus chemikalų žuvys atrodo "kaip naujos", - sakė gydytojas.

Produktai su užrašais "eko", "bio", anot jo, veikiausiai tėra "opiumas" arba masalas liaudžiai. Gydytojas pažįsta neva ekologinių ūkių ūkininkų, kurių laukai pavasarį nuo trąšų atrodo tarsi apsnigti.

Informacija, kad maistas yra nuodingas, gali pakenkti jautrios psichikos ir sielos žmogui. O sveikam žmogui - tai eilinė informacija, kurią tučtuojau pamiršta ir gyvena savo gyvenimą

Aleksandras SLATVICKIS, psichiatras

"Man atrodo, Lietuvoje dar nėra tokios aukštos civilizacijos, kad būtų kontrolė ir sąmoningumas. Aš nelabai pasitikiu vadinamaisiais sveikais produktais. Dešrą stengiuosi pirkti stambiuose prekybos centruose, nes tikėtina, kad maisto kontrolė ten yra griežtesnė negu turguje. Man regis, rizikingiausia pirkti daržoves iš močiučių, įsikūrusių prie parduotuvių, nes visiškai neaišku, ar augino jas prie kapinių, geležinkelio, autostrados ar fabriko", - sakė pokalbininkas.

Mirusiu maistu vadinamus konservus jis valgo visą gyvenimą ir sveikata nesiskundžia. Juk virtas, keptas, ypač mikrobangėse, maistas irgi nėra "gyvas".

E. Pagojus taip pat akcentuoja, kad nereikia bijoti lašinių.

"Tai ne mano, o Maskvos akademiko Davydovo pastebėjimai. Dėl trichineliozės kiaulienos nevalgo žydai, musulmonai. Bet trichinelės yra kiaulės mėsoje, o ne lašiniuose. Ne papilvės, tarpsluoksnio, o grynuose lašiniuose. Juose yra žmogui naudingos riebalinės rūgštys. Bet rūkyti lašiniai turi kancerogeninių medžiagų", - sakė gydytojas, priminęs vos ne anekdotą, kai Nikitos Chruščiovo valdymo metu seniesiems nupušusiems nomenklatūrininkams buvo privaloma iš ryto suvalgyti 10 gramų lašinių ir išgerti 100 gramų degtinės. Tai juos žvalino ir šie komunistų partijos patriarchai buvo ilgaamžiai.


Vėžį sukelia visame pasaulyje didėjanti radiacija, chemija, trąšos, oro užterštumas, pavojingos darbo sąlygos. Vis dėlto, anot gydytojo, viskas susiveda į genetiką.

"Jeigu saugosies, nebūtinai susirgsi vėžiu, bet žinok, nuo ko saugaisi. Burnos, gerklės, stemplės vėžį sukelia rūkymas. Jeigu genetiškai esi linkęs sirgti plaučių vėžiu - šimtu procentų garantuota, kad rūkydamas tikrai susirgsi. Kalbos, jog sveikiausia gerti degtinę, viskį arba vyną, kelia abejonių. Pietų Prancūzijoje auga vynuogės, o šiaurės prancūzai labiau linkę vartoti stiprius gėrimus - kalvadosą, perno. Mokslininkų statistika rodo, jog šiauriečiai daug dažniau serga stemplės, skrandžio vėžiu, o pietiečiai, geriantys vyną - kepenų ciroze", - sakė gydytojas.

Didžioji sveikatos rykštė, pasak chirurgo onkologo, yra nutukimas. Žarnyno vėžiu trečdaliu atvejų dažniau serga antsvorį turintys žmonės, nes jų medžiagų apykaita kitokia, ir geresnės sąlygos susikaupti kancerogeninėms medžiagoms.

"Nuo senovės Romos laikų žinoma, jog geriau jau būti neprivalgius, negu persivalgyti. Kiekvienam žmogui sveikatingumo garantas yra judėjimas: sportuojant, vartojant daugiau skysčių, iš organizmo su prakaitu, šlapimu pašalinamos nuodingos medžiagos", - sakė gydytojas.

Priešnuodis - sveikas protas

"Mąstykime logiškai - ar labai per kelis mėnesius pasikeitė maisto produktų asortimentas? Ne, vadinasi, mes ir prieš metus, prieš dvejus valgėme tą patį maistą. Kodėl apie tai kažkas labai daug šneka, ypač per žiniasklaidą, atsakysime, jeigu atsakysime į senovės romėnų klausimą, kam tai naudinga?" - sako gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.

Anot jo, baimės priešnuodis turėtų būti pragmatizmas. Nereikia tikėti tuo, kas pateikiama. Nors ant cigarečių pakelio parašyta, kad jos mirtinai nuodingos, priklausomi nuo tabako vis tiek rūko.

"Visi esame priklausomi nuo maisto. Informacija, kad maistas yra nuodingas, gali pakenkti jautrios psichikos ir sielos žmogui. O sveikam žmogui - tai eilinė informacija, kurią tučtuojau pamiršta ir gyvena savo gyvenimą. Jeigu žmogus, pasižiūrėjęs neaiškios kilmės laidą, perka neaiškios kilmės papildus, aš negaliu jo pavadinti protingu ir eruditu, nes pasikliauti reklama - tai tas pats, kas pasikliauti nežinia kuo. Man į galvą netelpa, kaip galima viskuo aklai pasitikėti", - sakė pokalbininkas.

Pasak jo, harmoninga asmenybė intuityviai pasikliauna savo organizmo poreikiais.

"Jeigu noriu gerti - atsigeriu, noriu valgyti - pavalgau. Visi tie pamokymai, kaip tapti laimingu, skirti žmonėms, kurie turi tam tikrų psichologinių problemų. Tu gali nuolat domėtis psichologine literatūra, netgi rimtąja, net ją suprasti, bet tai visiškai nereiškia, kad tavo problemos išnyks. Paprastai problemos atsiranda dar vaikystėje, ir jos priklauso nuo paveldėjimo, genetikos, neteisingo auklėjimo. O tam, kad paskui ištaisyti trūkumus, reikia profesionalo pagalbos. Bet profesionalai paprastai tyliai dirba su tais žmonėmis. O tie, kurie skelbiasi galį išmokyti gyventi teisingai, dažniausiai yra šarlatanai, siekiantys sau naudos", - sakė A. Slatvickis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder