Pasauliui tampant vis triukšmingesniu, vis daugiau ir jaunesnių žmonių neprigirdi, bet tik nedidelė dalis šią problemą sprendžia. Žmonės gėdijasi naudotis klausos aparatais, teigia specialistai.
"Pavyzdžiui, akiniai jau yra tapę tam tikro įvaizdžio dalimi, juos nešiojantis žmogus
atrodo išmintingas, solidus, o klausos aparatas visuomenės akyse atrodo dar kaip kažkas neįprasto. Bet tai yra tiesiog kompensavimo įrankis: kai žmogus prasčiau mato, jam gelbsti akiniai, kai prasčiau girdi - klausos aparatas", - sakė UAB "Audiomedika" klausos protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak žymios audiologės, dirbančios Jungtinėse Valstijose, Marijos Baranauskas, klausos aparatas dažniausiai būna vienintelė priemonė, galinti pagelbėti klausos sutrikimų turinčiam žmogui. Tačiau, Lietuvoje, manoma, kad klausos aparatu naudojasi tik 1 iš 10 tų, kuriems jo reikia, tuo tarpu JAV - 1 iš 5.
Siekdama išsiaiškinti, kodėl net ir pripažįstantys, kad turi klausos problemų, žmonės atsisako klausos aparatų, tarptautinė kompanija "Oticon" kartu su Harvardo universiteto psichologais atliko tyrimą. "Nustatyta, kad žmonėms klausos aparato nešiojimas siejasi su daugybe neigiamų emocijų. Moteris sako: "Nešiodama klausos aparatą aš paskelbiu pasauliui, kad esu sena, negraži, nebegaliu būti savarankiška", - tyrimo rezultatus pristatė M. Baranauskas.
Kompanijos "Oticon" atstovas iš Danijos Jonas Heinemanas (Jonas Heinemann) sakė, kad žmonėms klausos aparatas dar siejasi su dideliu "bananu", užkištu už ausies.
"Iš senų laikų yra susidaręs įvaizdis ne tik kad klausos aparatas - didelis ir labai matomas, bet dar ir cypiantis, "šaukiantis", bet mažai padedantis", - pridūrė M. Jonaitis.
Pasak J. Heinemano, dabar modernūs klausos aparatai visai nebeprimena senųjų.
"Iš pažiūros nebeatskirsi, ar žmogus turi nešiojamojo muzikos grotuvo ausinytes, ar klausos aparatą, taigi ši priemonė nebeatkreipia dėmesio. Be to, yra sukurta papildomos įrangos, kuri padeda žmogui su klausos aparatu bendrauti telefonu - tiek mobiliuoju, tiek laidiniu, internetu. Jau yra sukurta įrangos, kuri padeda vaikams, jaunimui mokytis, aiškiau girdėti mokytojo, dėstytojo balsą", - sakė kompanijos atstovas.
Klausos aparatai nėra pigūs, pripažįsta M. Jonaitis. Pasak jo, kaina priklauso nuo aparato savybių ir svyruoja nuo kelių šimtų iki 7 tūkst. litų. Daugelyje šalių bent dalis aparato kainos kompensuojama.
"Lietuvoje kiekvienas socialiai apdraustas žmogus priklausomai nuo amžiaus gali gauti nemokamus klausos aparatus. Vaikai ir studijuojantis jaunimas gali gauti du klausos aparatus, suaugęs žmogus - vieną aparatą kartą per penkerius metus. Taip pat žmogus gali pats įsigyti brangesnį klausos aparatą, bet valstybė jam grąžins tokią kainos dalį, kokią ji sumokėtų už kompensuojamą", - aiškino klausos protezavimo specialistas.
Pasak jo, kompensuojama kaina svyruoja nuo 150 iki 600 litų.
Tuo tarpu, pasak M. Baranauskas, JAV, kur ji dirba, klausos aparatai kompensuojami tik labai nedidelei asmenų daliai, vaikams iš socialiai remtinų šeimų. JAV gyventojai klausos aparatus dažniausiai įsigyja už savo lėšas. "Labai nedidelė dalis kompanijų padeda finansiškai savo darbuotojams nusipirkti klausos aparatą. Bet jų skiriama paramos suma būna labai menka ir siekia 100-500 dolerių per trejus metus", - sakė audiologė.
O štai Danijoje, iš kurios atvyko J. Heinemanas, valstybė skiria vienam klausos aparatui maždaug 5 tūkst. Danijos kronų (maždaug 2,5 tūkst. litų) kartą per ketverius metus. Tokia suma yra skiriama visiems, kuriems medikai pripažino, kad yra reikalingas klausos aparatas.
"Statistika rodo, jog žmonių, nešiojančių klausos aparatus, dalis nepriklauso nuo to, kiek valstybė kompensuoja jų kainos. Tai rodo, kad pati problema yra daugiau psichologinio pobūdžio", - sakė M. Baranauskas.
Pasak audiologės, susidariusius stereotipus padėtų laužyti viešumas. Šioje srityje daug gero nuveikė amžinąjį atilsį žymi pianistė ir dirigentė Margarita Dvarionaitė, kuri dalinosi savo patirtimi, nebijojo papasakoti ir juokingų nutikimų, susijusių su klausos problemomis. Žymių žmonių patirtis laužo stereotipus, įsitikinusi audiologė. Pasak jos, tarp pasaulyje žymių žmonių nešiojančių klausos aparatus yra ir kadenciją baigęs JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton).
Lietuvoje klausos aparatais naudojasi apie 30 tūkst. gyventojų.
Statistika teigia, kad klausos problemų turi dešimtadalis žmonijos, iš šio skaičiaus maždaug penktadaliui diagnozuojamas sunkus, 30 proc. - vidutinis, likusiems - lengvas klausos sutrikimas.
"Anksčiau klausos sutrikimai buvo laikomi aštuoniasdešimtmečių problema, o dabar kas antram penkiasdešimtmetį perkopusiam žmogui galima įtarti klausos sutrikimą. Auga vis jaunesnių neprigirdinčiųjų dalis", - sakė klausos protezavimo specialistas M. Jonaitis.
Anot jo, tam įtakos turi vis didėjantis aplinkos triukšmo lygis, taip pat populiarėjančios modernios technologijos, nešiojamieji muzikos grotuvai. Specialistas atkreipia dėmesį, kad garsesne nei 90-95 decibelų muzika negalima piktnaudžiauti ilgiau nei pusvalandį, nes kitaip nebepataisomai pakenkiama klausai.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą