Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas neturi oficialios informacijos, tačiau manoma, jog Klaipėdoje ir jos apskrityje jaunų narkomanų yra daugiau nei kituose šalies miestuose.
"Kaifą" pakeitė kančios
Dvidešimtmetį perkopęs Simas, šiuo metu besigydantis Klaipėdos priklausomybės ligų centre, svaigintis pabandė būdamas penkiolikos metų. Pasekmės buvo liūdnos - dėl gangrenos vaikinui nupjauta dešinė koja. Jis galvoja apie tolimesnį gydymąsi reabilitacijos centre, tačiau prisipažįsta ir dabar sunkiai suvaldantis norą įsibesti adatą.
"Su kiemo draugais pradėjome "kaifuoti" nusipirkę tablečių, kurias tuomet galėjai įsigyti be recepto. Kai prireikė recepto, pradėjome rūkyti heroiną. Atrodė, kad nieko nenutiks. Labai patiko toks lengvas bendravimas - kas nors užmigdavo, kiti jautė euforiją. Fiesta prasidėdavo penktadienį ir taip svaigindavomės iki sekmadienio vakaro, nors vis dažniau darydavosi bloga.
Vėliau to nebeužteko, pradėjau badytis, o rūkiusieji draugai sakė, kad aš - narkomanas, nes jie "apsinešdavo" jau tik žolės parūkę. Tačiau iš tų parūkiusių dabar jau visi leidžiasi narkotikus. Susileisdavau iš sutrintų tablečių pasidarytą kokteilį, jas pirkau turguje - parduoda iš po rusiškų maisto papildų prekystalių. Kol tėvai nežinojo, kas vyksta, duodavo pinigų, o paskui vagiliaudavau. Gerą nuotaiką, kai jautiesi it trenktas, pakeitė kančia, kaltės jausmas, prarastos jaunystės svajonės ir nuopuoliai. Jautiesi toks šiukšlė, silpnavalis, bet tas įprotis stipresnis už mane. Man čia jau besigydant pasidarė labai bloga, prasidėjo haliucinacijos, kankino kraupūs vaizdai, garsai, norėjo netgi išvežti į "psichuškę". Vos nenumiriau", - pasakojo vaikinas.
Kai nebegali sustoti
"Kiekvieno žmogaus smegenų struktūra kitokia: vienas pabandęs narkotikų neužkibs, jį pykins, svaigs galva ir dvejinsis akyse, kitas taps priklausomas po poros bandymų", - sakė vaikų ir paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė.
Pasak gydytojos, 9-11 metų vaikai uosto klijus, vidutiniškai nuo 13 metų paaugliai pabando vartoti narkotikus, o 15-17-mečiams tai jau būna sąmoningas pasirinkimas, rūkomas hašišas, marihuana. Pasitaiko atvejų, kad tėvai, nuvežę komos ištiktą vaiką į ligoninę, tik tada sužino, ką jis vartojo.
"Iš pradžių paaugliai bijo švirkštų ir kraujo, jie mėgaujasi ritualu prisidegti ir traukti dūmą, o netrukus retas vakarėlis praeina be "žolės". Mes, specialistai, žinome, kokie narkotikai pavojingiausi, tačiau neverta net svarstyti, kurie yra "nekaltesni", nes bet kurie, pavartojus didesnę dozę, gali sukelti stiprų apsinuodijimą, haliucinacijas ar net komą. Kaulų laužymą, sąnarių sukimą, didelius skausmus, sunkią abstinenciją sukelia heroinas, kiti opiatai. Nuo amfetamino ar "žolės" vystosi psichologinė priklausomybė. Jaunimas, vartojantis kvaišalus, nori atsipalaiduoti, tampa lengviau bendrauti, taip slopina psichologines problemas. Kai būna blaivus, jaučia, kad su juo kažkas negerai, o pavartojus tai "užsitušuoja", pradeda jaustis daug geriau, sau atrodo patrauklesnis, labiau savimi pasitiki", - sakė gydytoja psichiatrė.
Anot jos, psichotropinių medžiagų gaunama iš visur: turguje, gatvėje, mokykloje, laiptinėje, diskotekoje (čia rizika išauga 10 kartų), namuose, kai susikviečia draugų kompaniją. Gydytoja tikina iš jaunųjų narkomanų sužinojusi, kad kai kuriose sekso prekių parduotuvėse yra narkotinių medžiagų mišinių.
Paaugliai į stacionarą dažniausiai patenka įkalbėti tėvų ir medikų, patys niekuomet neprašo pagalbos. Stacionare nėra prievartos, nesistengiama vaiko pakeisti, tačiau jis motyvuojamas keistis pats. Problema atskiriama nuo paties asmens: tu nesi blogas, tik tavo poelgiai netinkami.
Paaugliai nepasitiki psichologais, tačiau kai vyksta grupinė terapija ir iš pirmų lūpų išgirsta, ką pasakoja užkietėję narkomanai, jie patiki, kad dar nėra degradavę.
"Mes džiaugiamės, kad turime skyriuje 4 vietas paaugliams. Tačiau čia jie yra uždaryti, ilgai neišbūna, nes jiems reikia gryno oro, sportuoti, reikia mokytis. Tuo metu Norvegijoje finansuojama tokių vaikų reabilitacija specialiuose namuose, kur jie gali ir lankyti mokyklą, sporto salę, daug užsiėmimų, gali net auginti triušius. Mes nesame sukūrę tokios struktūros, kad išleistume ligoniukus į tinkamą aplinką, socializuotume", - sakė psichiatrė.
Narkomanai nemuša savo vaikų
"Vaikai girdi tėvų pamokslus, bet jie mato juos geriant alkoholį arba antidepresantus. Ir daro tą patį, ką tėvai, arba atvirkščiai - atmeta jų gyvenimo būdą ir renkasi blaivybę. Girtuokliai būna agresyvūs ir mušasi, o narkomanai nemuša savo vaikų, nes visiškai ignoruoja jų egzistavimą, nemaitina. Todėl jų vaikai atranda tokių pat draugų kompaniją ir būdų prasimanyti pinigų", - sakė psichiatrė.
Į narkotikus "gerų" tėvų vaikai įjunksta dėl kelių priežasčių. Vieni dėl to, kad netoleruoja streso ir spaudimo mokykloje. Kiti pabando vedami smalsumo: informacijos apie narkotikus, kaip juos pasigaminti, leistis internete yra daugybė. Trečia priežastis yra socialiniai dalykai: didesnę paros dalį dirbantys tėvai palieka daug pinigų.
Asocialių šeimų vaikai, patyrę smurtą, nemyli savo kūno, linkę jį žaloti. Tokie paaugliai gyvena tik šia diena ir jiems nerūpi, kad pradėjo iš lėto save žudyti, ši mintis jiems net atrodo patraukli.
"Kartais tėvai turi kaukę: visuomenėje jie atrodo nepriekaištingi, o namuose - valdingi, išsilieja ant vaikų, žemina juos. Jeigu šeima šilta, žymiai sumažėja rizika, kad vaikas norės pabėgti į paralelinį pasaulį. Mokykla ir šeima turi padėti rasti paaugliui savo vietą pasaulyje, sveikų būdų save išreikšti, sritį, kuriai jis gabus, kur jam seksis. Reikia nuo mažens kalbėti apie sveiką gyvenimą, o ne apie žalą, nes paauglys abejos: ar iš tikrųjų vartoti narkotikus yra blogai, reikia pabandyti, nes suaugusieji nusišneka ir meluoja. Reikia kalbėtis apie tai, kad jeigu tu myli save ir nenori susinaikinti, bet nori būti turtingas ir pripažintas, tavo gyvenime neturi būti vietos kvaišalams", - sakė B. Nastopkaitė.
Anot jos, dažnai tėvai kelia per aukštą reikalavimų kartelę, ir tada vaikui nėra kam pasiguosti. Barasi, kad gavo ketvertuką, o gal reikėtų tuo pasidžiaugti, nes vaikui tai yra aukščiausias pasiekiamas pažymys. Kai vaikas "nurašomas", neieškoma to, ką jis turi gero, ir nuolat tai pabrėžiama, jis nebemato prasmės ko nors imtis. Ne kiekvienas gimsta genijumi, reikia palaikyti, nebūtinai reikalauti, kad vaikas studijuotų universitete - gal jis turi geras rankas ar yra geras sportininkas.
Gelbėjimosi ratas - atvira erdvė
Klaipėdos savivaldybė finansuoja "Atviros erdvės" jaunimo klubo patalpas ir veiklą. Kasdien čia vykstančiuose užsiėmimuose dalyvauja per 30 jaunuolių: žaidžia stalo tenisą, salės futbolą, muzikuoja.
"Veiksmingos prevencijos programos turi būti interaktyvios, skatinančios diskusijas ir sprendimų paieškas", - sakė centro darbuotoja Violeta Jokubynaitė.
Neretas apsilankęs centre, apie kurį sužino iš bendraamžių gatvėje, jau būna bandęs vartoti narkotikus, jautęs atskirtį, atstumtas suaugusiųjų ar klasės draugų, priklausantis kokiai nors jaunimo subkultūrai.
ASORTIMENTAS. Tyrimų duomenimis, pirmųjų bandymų vartoti populiariausius narkotikus - marihuaną ir hašišą - ypač padaugėjo tarp 13-15 metų paauglių. Jaunesniųjų skaičius išaugo 2,7 proc., pabando ir 11-mečiai. Amfetaminą dažniau vartoja 13-15 metų vaikai, tarp 9-12 metų paauglių populiarėja ekstazi. Daugėja vienuolikmečių, vartojančių alkoholį su tabletėmis. Tarp vyresniųjų, 19 metų jaunuolių itin populiarios kanapės. Dar vyresnių tarpe - kokainas ir LSD.
"Jie žino, kad per galvą negaus, o kai įgauname pasitikėjimą, pasipasakoja savo liūdnas patirtis: ką rūkė, ką išbandė. Per psichologinį žaidimą - provokaciją išgauname, ar nemeluoja", - sakė kita šio centro specialistė Zigmantė Čiakaitė.
Anot pokalbininkės, rūkyti pradedama nuo 7-8 metų, sulaukus 14-os prasideda bandymų metas, 17-mečiai jau pradeda "mesti" kvaišalus. Į centrą atėjusieji su kvapu ar parūkę po langais žino, kad už bausmę negalės čia lankytis keletą dienų. Bet prieš išprašant su vaikais pasikalbama. Kartą užsukęs būrelis vaikinų papasakojo smulkiai, kaip pasigaminti narkotikų, dainavo "travomanų" (žolelių rūkytojų) dainas. Tačiau jeigu į centrą kas įsineštų narkotikų, kiti vaikai pasakytų apie tai, nes čia jie patys nori jaustis saugūs, ypač tie, kurie lankosi jau trejus metus.
Į centrą buvo užklydusi ir keturiolikos metų mergaitė, dėl narkotikų parsidavinėjanti seniams, tačiau čia jai nebuvo klientų, ir po poros kartų ji nebepasirodė.
"Mes neklausiame atėjusio naujoko, kas esi. Čia mes kuriame bendruomeniškus santykius, be įmantrių metodų. Neužsiimame didaktika, esame atviri. Netrukus vyks renginys "Ačiū, kad rūkote". Vaikai net išsižiojo, kad kalbėsime su specialistais apie rūkymo naudą - kaip tai "nuostabiai" veikia organizmą. Iš tiesų tai - provokacija, bandysime priversti sraigtelius jų galvoje suktis", - sakė Zigmantė.
Ji neslėpė, jog mokyklose sukurtos prevencijos programos yra neveiksmingos. Gal mokyklų psichologai turi per mažai laiko, ir šiaip paaugliai sako: "Aš - ne psichas."
Klaipėdoje - daugiau
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė ryšiams su visuomene Vaida Liutkutė sakė, jog, tyrimų duomenimis, pirmųjų bandymų vartoti populiariausius narkotikus - marihuaną ir hašišą - ypač padaugėjo tarp 13-15 metų paauglių. Jaunesniųjų skaičius išaugo 2,7 proc., pabando ir 11-mečiai.
Amfetaminą dažniau vartoja 13-15 metų vaikai, tarp 9-12 metų paauglių populiarėja ekstazis. Daugėja vienuolikmečių, vartojančių alkoholį su tabletėmis. Tarp vyresniųjų, 19 metų jaunuolių itin populiarios kanapės. Dar vyresnių tarpe - kokainas ir LSD.
Apklausų duomenimis, penktadalis Lietuvos moksleivių per savo gyvenimą narkotikų pabandė bent kartą ar kelis. Tai darė 26 proc. berniukų ir 11 proc. - mergaičių.
Departamentas neturi oficialios informacijos, tačiau manoma, jog Klaipėdoje ir jos apskrityje jaunų narkomanų yra daugiau nei kituose šalies miestuose. 2010 m. Lietuvoje į sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų kreipėsi ir buvo registruoti 328 asmenys. Tais metais 100 tūkst. gyventojų buvo registruota 10 naujų sergamumo atvejų Lietuvoje, Klaipėdoje - 22,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Parengta nemažai ankstyvosios prevencijos programų, net 5-7 metų vaikams. Absoliuti dauguma šalies mokyklų - 964 - pasirinko gyvenimo ir socialinių įgūdžių mokymo programas. Departamentas planuoja vykdyti suaugusio jaunimo (18 metų) prevencijos programą aukštosiose mokyklose.
Departamento žiniomis, savanoriai darbui su moksleiviais didžiuosiuose Lietuvos miestuose nėra ruošiami ir jų ruošimas iš valstybinio sektoriaus lėšų nėra finansuojamas. Deja, bet nebevykdoma programa "Pramogos be narkotikų", kai pramogų centruose lankydavosi pareigūnai, bendradarbiavo su kavinių vadovais, jaunimą ir tėvus kviesdavo į policijos komisariatus, kur supažindindavo su juridine atsakomybe dėl psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo.
"Nenoriu dramatizuoti situacijos"
Aleksandras SLATVICKIS, Psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas, psichiatras
Jeigu neatlikti tyrimai, bet koks teiginys apie paauglių, vartojančių narkotikus, bumą, yra simuliacija.
Žmogus negimsta priklausomas nuo kokios nors jo organizmui svetimos psichoaktyvios medžiagos. Tačiau galima daryti prielaidą, kad yra žmonės, gimstantys su jau suprogramuota galimybe tapti priklausomais, jeigu paragaus.
Kartais mėginama sieti dvi ligas į vieną: aš susirgau depresija, todėl pradėjau vartoti narkotikus, kad numalšinčiau sielos skausmą, ir tapau priklausomas. Anksčiau net buvo diagnozė lėtinis alkoholizmas ir šalia, jei sirgo psichikos liga, buvo rašoma: "simptominis alkholizmas" (tai yra - netikras). Vėliau pradėta kalbėti apie dvigubą diagnozę, kai žmogus serga depresija ir priklausomybe, o dabar - apie komorbidiškumą, kai jaunas žmogus serga keliomis ligomis.
Aš manau, kad nereikia perdėti skambinant pavojaus varpais, esą tautą ištiko tragedija. Visais laikais nuo civilizacijos priešaušrio žmonija vartoja psichotropines medžiagas, ir mes nežinome, nuo kokio amžiaus, nėra rimtų tyrimų. Tiesa, tarptautinės organizacijos "Europos miestai prieš narkotikus" atlikti didelės apimties tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad yra tam tikros vartojimo augimo tarp nepilnamečių tendencijos. Iš jų matyti, kad kai kur mes lenkiam Sankt Peterburgą, kai kur visai atsiliekam, todėl aš nenoriu dramatizuoti situacijos.
30 metų Amerikoje tyrimus atliekanti psichiatrė Marša Rozenbaum parašė knygą "Saugumas - pirma visko". Joje rašo apie skirtingas metodikas - nuo gąsdinimo, grasinimų iki priešinimosi, tačiau pripažįsta, kad tai neveiksminga. Todėl reikia būti labai sąžiningiems: paaugliai žino, kad yra skirtumas tarp vartojančio narkotikus ir priklausomo nuo jų, ir tai, jog vieno narkotiko vartojimas nebūtinai prives prie kitų, kad marihuana - tramplynas į heroiną ir kokainą. Narkotikai tapo neatskiriama jaunimo kultūros dalimi, ir žalos perdėjimas nesulaikys nuo eksperimentų. Paaugliai renkasi kaip ir suaugusieji, ir daro kvailų klaidų. Mes negalime ištisą parą būti šalia, kad apsaugotume, todėl turime išmokti pasitikėti, įtraukti paauglius į dialogą ir juos palaikyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą