Lietuvoje dažniausiai serga paaugliai
ULAC duomenimis, per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 82 kokliušo atvejai. Tai 52 atvejais daugiau nei per visus 2011 m. ir net 63 atvejais daugiau nei 2010 m. Pernai per tą patį laikotarpį registruoti 6, o 2010 m. – 14 kokliušo atvejų.
Lietuvoje 2002–2011 m. nustatyti du sergamumo kokliušu pakilimai: pirmasis – 2005 m. (64 atvejai), antrasis – 2009 m. (233 atvejai). Tikėtina, kad šių metų sergamumo padidėjimas gali gerokai pranokti pastaruosius. Didžiausias susirgimų skaičius užregistruotas Vilniaus apskrityje – 47 atvejai, Kauno – 27 atvejai, po 3 atvejus užregistruota Jurbarko rajone ir Panevėžio mieste, po 1 atvejį nustatyta Alytaus ir Vilkaviškio miestuose.
Pacientų amžiaus vidurkis – 10 metų. Susirgusiųjų amžius – iki 57 metų.
Užregistruota 1,4 karto daugiau moterų nei vyrų susirgimų kokliušu. Susirgo 48 (59 proc.) moterys ir 34 (41 proc.) vyrai. Į ligoninę buvo paguldyti 26 (32 proc.) pacientai, kiti buvo gydomi ambulatoriškai. Ligoninėje gydytų asmenų amžiaus vidurkis – 6 metai.
Trijų į ligoninę paguldytų vaikų būklė buvo itin sunki. Vienas iš jų buvo vos kelių mėnesių amžiaus, jis ligoninėje mirė. Visi trys vaikai nebuvo paskiepyti nė viena kokliušo vakcinos doze.
Tarp vyresnių nei 19 metų asmenų registruoti tik 4 (5 proc.) susirgimo kokliušu atvejai. Didžiausias sergamumas (44 proc. iš visų 37 užregistruotų atvejų) pastebėtas tarp 10–14 metų paauglių. Iš jų tik 6 pacientai buvo vakcinuoti visomis 5 pagal vaikų skiepijimų kalendorių numatytomis kokliušo vakcinos dozėmis. Ikimokyklinio 6–7 metų vaikai sustiprinančiąja penktąja kokliušo vakcinos doze pradėti skiepyti tik nuo 2008 metų, tad ne visi vyresni nei 11 metų vaikai turėjo galimybę būti paskiepyti sustiprinančiąja doze. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais kokliušu dažniausiai sergama paauglystėje.
Tarp 15–19 metų asmenų sergamumas taip pat išlieka didesnis nei kitose amžiaus grupėse. Tarp jų nustatytas 21 ligos atvejis, šie atvejai sudaro 26 proc. visų šiemet sirgusių asmenų.
Manoma, kad suaugusiems, kaip ir vaikams, kokliušas pasireiškia šiai ligai būdingais simptomais. Tačiau suaugusiems yra rečiau nustatoma kokliušo diagnozė, priskiriant simptomus kitoms ligoms. Todėl nevakcinuoti kūdikiai ir maži vaikai užsikrečia nuo suaugusių asmenų, kuriems ši liga nediagnozuojama.
Medikai įspėja, jog pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams kosulio priepuoliai gali būti itin pavojingi, nes jie gali vemti, nustoti kvėpuoti. Kūdikiams dažniau pasitaiko ir kokliušo komplikacijų. Tai išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos.
Geresnė diagnostika ar silpstantis imunitetas?
Per 2012 m. pirmąjį pusmetį žymus kokliušo susirgimų skaičiaus padidėjimas stebimas ir Jungtinėje Karalystėje. Pastarasis sergamumo didėjimo periodas Jungtinėje Karalystėje prasidėjo nuo 2011 m. 2011 m. Anglijoje ir Velse palyginti su 2010 m. registruota 2,5 karto daugiau kokliušo atvejų. Šiemet vien per pirmąjį pusmetį registruota dvigubai daugiau susirgimų nei per visus 2011 m.: susirgo 2 300 Anglijoje ir Velse gyvenančių vaikų ir suaugusiųjų. Tokio didelio sergamumo šalyje nebuvo registruota jau daugybę metų.
Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, dažniausiai kokliušu serga paaugliai. Todėl sveikatos apsaugos specialistai svarsto būtinybę sustiprinančią vakcinos dozę skirti ir paauglystėje.
Jungtinės Karalystės ligų registro duomenimis, pastarasis sergamumo pakilimas tęsiasi ilgiau nei paprastai ir šia liga suserga vis daugiau kūdikių. Nuo šių metų sausio iki liepos Jungtinėje Karalystėje jaunesniems nei 3 mėn. kūdikiams diagnozuoti 137 kokliušo atvejai. 2008 m. per tą patį laikotarpį diagnozuoti 67 susirgimai. Dėl kokliušo infekcijos šiemet jau registruotos 6 kūdikių mirtys.
Sveikatos apsaugos agentūra mano, kad tokį sergamumo padidėjimą Jungtinėje Karalystėje lėmė geresnė diagnostika ir didesnis medikų dėmesys šiai infekcinei ligai. Tačiau, specialistų manymu, tokius rodiklius galėjo lemti ir objektyvi priežastis – metams bėgant kūdikystėje įskiepytų vakcinų sukelto imuniteto silpimas.
JAV – ant epidemijos slenksčio
Itin padidėjęs sergamumas kokliušu stebimas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Amerikos ligų prevencijos ir kontrolės centrui 37 valstijos pranešė apie gerokai didesnį sergamumą kokliušu per pirmąjį šių metų pusmetį nei per tą patį laikotarpį pernai. Iki liepos vidurio užregistruota maždaug 17 tūkst. kokliušo atvejų ir 10 mirčių.
Vašingtono valstijoje balandžio pradžioje paskelbta kokliušo epidemija.
Didžiausias mirtingumas ir sergamumas JAV registruojamas tarp kūdikių. Antroje vietoje pagal sergamumą – 7–10 metų vaikų amžiaus grupė, stebimas ir 13–14 metų paauglių sergamumo padidėjimas.
Svarbu skiepytis pakartotinai
Šiemet Lietuvoje 68 susirgimo kokliušu atvejai diagnozuoti atliekant kraujo tyrimus. Tyrimais nustatyti specifiniai M ir A klasės antikūnai. IgM klasės antikūnai pasigamina ir cirkuliuoja kraujyje nuo trečios dienos iki 2–3 savaičių. Šių antikūnų kraujyje pamažu mažėja, todėl dažniausiai nustatomi IgA klasės antikūnai, kurie pradeda gamintis vėliau.
Remiantis specifiniais klinikiniais požymiais, nustatyta 10 susirgimų kokliušu atvejų. Atlikus bakteriologinius tyrimus (išauginant sukėlėją mitybinėje terpėje), patvirtinti 5 ligos atvejai. Šių tyrimų diagnozė yra patikimiausia, teigiamas pasėlio atsakymas patvirtina diagnozę. Tačiau ne visada pavyksta išauginti sukėlėją – jis labai jautrus tiriamosios medžiagos, kuri paimama iš nosiaryklės, paėmimo technikai ir transportavimo sąlygoms. Minėtu tyrimo metodu neišskyrus ligos sukėlėjo, kokliušo diagnozės paneigti negalima.
Iš bakteriologiškai patvirtintų atvejų vieno sirgusiojo (36 m.) imunizacijos būklė nėra žinoma. 7 mėn. kūdikis buvo neskiepytas visai, du pacientai (11 ir 13 m.) skiepyti viena vakcinos doze, vienas pacientas (15 m.) – dviem vakcinos dozėmis.
Daugiau nei pusė sirgusiųjų buvo paskiepyti nors viena kokliušo vakcinos doze. 36 (44 proc.) iš visų 82 susirgusių asmenų skiepyti kokliušo vakcina keturiomis dozėmis, tik 9 (11 proc.) skiepyti ir penktąja doze, 11 (13 proc.) asmenys vakcinuoti trim arba viena-dviem dozėmis. Žinoma, kad 14 (17 proc.) asmenų neskiepyti visiškai, 12 (15 proc.) pacientų imunizacijos būklė nežinoma.
Specialistai primena, kad net ir pasiskiepijus keturiomis kokliušo vakcinos dozėmis iki 2 metų amžiaus, imunitetas laikui bėgant silpsta, todėl būtina vakcinaciją pakartoti priešmokykliniame amžiuje.
Pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems. Nuo 2010 m. Lietuvoje suaugusiems asmenims galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų susirgimų – difterijos, stabligės ir neląsteline kokliušo vakcina.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą