Šuliniuose gali būti pavojingų teršalų

Šuliniuose gali būti pavojingų teršalų


Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šalyje yra apie 300 tūkst. šulinių. Kokia jų vandens kokybė, specialistai pasakyti negali, nes kasmet ištiriama tik apie 1 proc. jų vandens. Tyrimų duomenimis, pusės ištirtų šulinių vanduo buvo užterštas mikrobais, trečdalis - nitratais.


Šulinių vandenį ištyrę Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo, kad nitratai leistinas normas viršijo beveik šešis kartus, rašo "Valstiečių laikraštis".


Didžiausia leistina nitratų koncentracija litre vandens yra 50 miligramų. Tačiau šulinių vandenyje randama net 10 kartų daugiau nitratų nei leidžia normos. Kai kuriose vietovėse nitratų kiekis šulinio vandenyje tiesiog stulbina specialistus.


Medikai tvirtina, kad nitratais ir nitritais užterštas vanduo ypač pavojingas kūdikiams, nėščioms moterims, pagyvenusiems ir ligotiems, nusilpusiems žmonėms. Šie kenksmingi junginiai gali sukelti įvairias ligas, jų perteklius gali tapti onkologinių ligų priežastimi.


Specialistai įspėja, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl žmonėms nesukelia įtarimų. Jie nepašalinami nei virinant, nei naudojant buitinius vandens filtrus.


Specialistai atkreipia dėmesį, kad itin prasta situacija Vilniaus rajone. Nustatyta, kad net pusės tirtų šulinių vandenyje gausu nitratų, o 70 proc. šulinių užteršti žarnyno lazdelėmis E. Coli, enterokokais, koliforminėmis bakterijomis. Tik 15 proc. ištirtų šulinių vanduo atitiko higienos normos reikalavimus.


Pavojingiausi žmonių sveikatai ir gyvybei - nitratai bei nitritai. Tačiau rūpesčių pakanka ir dėl mikrobiologinės taršos. Štai pernai Kėdainių rajone užfiksuotas žarnyno infekcinių ligų protrūkis, kurio priežastis - užterštas šulinio vanduo. Prieš keletą metų Ignalinos rajono gyventojai, vartoję užterštą šulinio vandenį, susirgo dizenterija.


Visuomenės sveikatos centrų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pataria kaimo žmonėms bent kartą per metus išvalyti šulinius, tikrinti jų sandarumą, išvalytus - dezinfekuoti.


"Deja, tokios paslaugos šalyje neteikiamos, o senyvo amžiaus žmonės patys tinkamai išvalyti šachtinius šulinius nėra pajėgūs", - tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Valerija Liutkevičienė.


ELTA

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder