Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė mėgina nuraminti rinkėjus, nerimaujančius dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių, rengiamų ant vandens bokštų, netoli gyvenamųjų namų, vaikų darželių ir kitų visuomeninės paskirties pastatų.
Parlamentarė siūlo sveikatos apsaugos ministrui sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų ir pakeistų higienos normas dėl judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių, dėl elektromagnetinio lauko darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Taip pat ministerijos prašoma parengti metodikas, pagal kurias būtų galima įvertinti mobiliojo ryšio antenų poveikį žmonių sveikatai.
"Pastaruoju metu gaunu labai daug gyventojų laiškų ir surinkta šimtai parašų dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių. Gyventojams nėra suteikiama specialistų informacija apie mobiliojo ryšio antenų skleidžiamos spinduliuotės poveikį jų sveikatai, bazinės stotys yra statomos ant vandens bokštų, netoli gyvenamųjų namų, vaikų darželių ir kitų visuomeninės paskirties pastatų. Taigi gyventojai yra sunerimę dėl šios problemos", - teigia D. Mikutienė.
Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros profesoriaus Jono Grigo teigimu, elektromagnetinė spinduliuotė iš mobiliojo ryšio antenos gali pakenkti sveikatai. Sutrikimai gali prasidėti nuo neurastenijos, depresijos, vėliau sukelti kraujo vėžį ar kitas onkologines ligas. Tai jau seniai nustatyta užsienio mokslininkų, o Lietuvoje visa tai - gandų lygyje.
"Spinduliuotė veikia ląstelių lygyje, o kad susirgtum - nebūtinai ji turi būti galinga. Nuo korinio ryšio stotelių sklinda apie 40 vatų spinduliuotė. Žmogus, nuolat pakliūvantis į spindulių lauką, anksčiau ar vėliau susirgs. Net Lietuvos higienos normų leidžiama 10 mikrovatų kv. cm spinduliuotė, veikdama akis dieną naktį, jas pagaliau susargdins", - sako jis.
Pasak J. Grigo, jei Lietuvoje būtų vienas telefono ryšio operatorius, stotelių nebūtų tiek daug ir poveikis sveikatai būtų daug silpnesnis. Esant trims operatoriams, elektromagnetinė tarša trigubai didesnė. Tai civilizacijos rykštė. Reikia už ją mokėti sveikata ir pinigais.
Tačiau neištyrus visų faktorių vienareikšmiškai teigti, kad Žibininkų kaimo žmones sargdina būtent mobiliojo ryšio antena, - negalima. Mat įtakos gali turėti ir kitokia, galbūt cheminė tarša.
Kad būtų nustatyta tiksli elektromagnetinė tarša, kelianti pavojų sveikatai, reikalinga aparatūra, matuojanti elektromagnetines bangas platesniu dažnių diapazonu. Tokios Lietuvoje nėra.
Tuo tarpu visuomenės sveikatos specialistai kalbas apie antenų sukeliamą vėžį vadina nepagrįstomis.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjos Astos Razmienės, Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai įrodo, kad geografiškai vėžio atvejai pasiskirstę netolygiai, o bazinės stotys teritorijose pasklidusios plačiai ir tolygiai.
Lietuvoje yra 2176 mobiliojo ryšio bazinės stotys, iš jų 678 - Vilniaus, 402 - Kauno, 244 - Klaipėdos, 184 - Šiaulių, 122 - Alytaus, 160 - Panevėžio, 101 - Marijampolės, 126 - Utenos, 64 - Tauragės, 95 - Telšių apskrityse. Žmonių baime pagrįsti pareiškimai apie bazinių stočių kaimynystės sąlygotus sveikatos sutrikimus vis dar dažnai tampa pagrindu viešoms diskusijoms.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą