Ligoninė ir vadovas
Kitąmet 10-metį švęsianti Jūrininkų ligoninė - toji gydymo įstaiga, apie kurią redakcija sulaukia daugiausia gerų atsiliepimų. Kaipgi prie to, kad ligoninė pelnė pacientų pagarbą, prisidėjo jos vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga? Koks jis, kaip žmogus, gydytojas, vadovas?.. "Lengviau kalbėti apie darbą, o ne apie save", - atsiduso tarptautinį ISO kokybės sertifikatą pelniusios ligoninės vadovas, bet papasakoti apie save neatsisakė.
Kokia paslaptis gaubia Jūrininkų ligoninę, kad ligoniai veržiasi čia gydytis, laukia eilėse? Nejaugi nedarote klaidų?
Kas nedirba - tas ir klaidų nedaro. Bendraudamas su kolegomis visada akcentuoju, kad gydytojų klaidos brangiai kainuoja. Medikas taip pat yra žmogus, tačiau problemas ir rūpesčius darbe turi pamiršti, nes jo klaidos gali kainuoti gyvybę. Paslaptis? Gal jaunas ligoninės kolektyvas. Mano tikslas kuriant ligoninę buvo surinkti aktyvų jaunimą ir skyrių vedėjais skirti jaunus žmones, linkusius progresuoti, ieškoti, vystyti ligoninėje mokslą. Atsidarius ligoninei darbuotojų amžiaus vidurkis buvo 33 metai, ir dabar esame bendraamžiai. Visi čia pradėjom nuo nulio, kartu džiaugėmės įgyta nauja įranga, rėmėjų parama. Bendri džiaugsmai ir atvedė prie rezultatų. Be to ligoninė tapo mokslininkų kalve: čia bedirbdami du medikai apsigynė daktaro disertacijas, keletas ruošiasi gintis.
Jūsų iniciatyva buvo atidaryti vieninteliai Vakarų Lietuvoje skyriai, kaip Širdies chirurgijos, Kraujagyslių chirurgijos, Nefrologijos, Hematologijos, Invazinės kardiologijos. Ar sunki jums, kaip vadovui, buvo pradžia?
Perprofiliuoti skyrius pagal Vakarų Lietuvos gyventojų poreikius daug padėjo tuometiniai vyriausieji apskrities specialistai - dr. R. Jurgutis, dr. G. Norvaišas. Sunku buvo įrodyti ministrui, kad reikia trečio Lietuvoje širdies chirurgijos skyriaus. O buvo atsitikimas, kad pažįstamas kapitonas, ištiktas širdies infarkto, mirė kelyje į Kauną dėl to, kad transportuoti buvo per toli. Įtikinėjau, kad skubią pagalbą reikia teikti ir Klaipėdoje, kad mirčių nuo širdies ir kraujagylių ligų būtų kuo mažiau. Tada kreipiausi į garbų dr. prof. Vytautą Sirvydį, kuris kuravo kardiochirurgiją, ir su jo pagalba pavyko ministrą įtikinti, kad skyriaus reikia. Dabar, po 10 metų, galime pasidžiaugti, jog Vakarų Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra sumažėjęs. Kai jau ministras sutiko leisti kurti naujus skyrius, dar reikėjo surasti specialistus. Klaipėdoje nebuvo nė vieno kardiochirurgo, kardiologo, kurie galėtų atlikti invazines procedūras, todėl reikėjo juos kviesti, ieškoti gyvenamojo ploto. Atvyko jaunos gydytojų šeimos ir šiandien džiaugiasi būdami klaipėdiečiai.
Koks yra pagrindinis jūsų reikalavimas gydytojams?
Gydytojas pirmiausia turi būti sąžiningas žmogus, savo srities profesionalas. Ypač svarbu ir bendravimas su pacientu - geras gydytojo žodis jam padeda kuo greičiau pasveikti.
Ar gaunate skundų dėl gydymo kokybės ar medikų elgesio?
Ligoninė, kuri savo veiklą grindžia tik padėkomis, gali greit užmigti ant laurų. Per pastabas ir pasiūlymus turime tobulėti. Labai vertinu tai, kai pas mane ateina ligonio artimieji ir pasiūlo kas taisytina, į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Be to, nuolat vykdome anketavimą, prašome pacientų, jog jie pareikštų savo pastabas, o kartu išsakytų ir pageidavimus.
Kam turime būti dėkingi, kad tapote gydytoju?
Augau prie Dubysos Zvėgių kaime. Nuo mažens mėgau daryti laivų modelius, plukdžiau juos upeliu. Svajojau būti kapitonu, išplaukti į jūrą. Bet likimas lėmė, kad paskutiniu metu nusprendžiau stoti į mediciną. 1979 metais, baigęs medicinos institutą, pasirinkau laivo gydytojo specialybę. Bet išplaukti į jūrą nebuvo lemta, nes Klaipėdoje trūko gydytojų, ir buvau suagituotas dirbti stacionare. Apie 12 metų dirbau gydytojo praktiko darbą, po to tapau vadovu.
Jūsų mamą turbūt daugelis pažįsta iš žinomo dainos klipo?.. Kiek ji prisidėjo ugdydama meilę dainai?
Taip, daugelis paklausia, ar klipe nufilmuota ji. Mano mama 30 metų dirbo pradinių klasių mokytoja. Ji mėgo saviveiklą, organizavo vakarus. Ir aš jau mažas būdamas ėmiau groti armonika. Mama pastebėjo gabumus ir nukreipė į muzikos mokyklą. Toli tekdavo važinėti, kartais grįžti namo pėsčiomis tamsiu metu 8 k. per mišką... Mokykloje dainavau ansamblyje, Medicinos institute - chore "Neris", atvykęs į Klaipėdą iškart atėjau į medikų klubą, subūriau meninę agitbrigadą.
Taip, žinome, kad jūs apdovanotas Lietuvos meno saviveiklos žymūno ženkleliu. O kaip gimė dainų klipai?
Prieš keletą metų mano draugas kompozitorius Bronius Mūras, sutiktas po 10-15 metų pertraukos, paskatino įrašyti mano jaunystėje sukurtas dainas - palikti prisiminimą vaikams, draugams. Televizija nufilmavo keletą vaizdo klipų, išleidau kompaktinį diską. Taip, tų dainų ir muzika, ir žodžiai mano sukurti.
O dabar ar bekuriate dainas?
Nėra kada bekurti. Nors... kuo daugiau darbų, tuo geriau juos padarai. Muzika man ir mano žmonai Jolantai, kuri dirba ligoninėje gydytoja akušere ginekologe, padeda atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Stengiuosi pagroti fortepijonu, elektrovargonais, akordeonu. O kai užgroja dukra Jonė Barbora, jaučiamės ypatingai pailsėję...
Šeimoje turite ir daugiau vaikų?
Turiu 12 metų sūnų Jokūbą. Jis domisi žurnalistika, šauniai rašo rašinėlius, žaidžia krepšinį - nori būti sporto komentatorium. Jonė Barbora - antrokė. Ruošiasi stoti į muzikos mokyklą.
Ar gydytojo praktiko darbo patirtis padeda vadovauti ligoninei?
Aš manau, kad vadovo darbas, vadyba nėra specialybė. Pirmiausia turi turėti specialybę, po to joje tobulintis kaip vadybininkas. Iš pradžių šalia vadovo darbo dar bandžiau praktikuoti kaip gydytojas, bet pamačiau, kad tai nesuderinama. Jau vien dėl dažnų išvykimų į posėdžius, ministeriją, pas rėmėjus. Iki šiol domiuosi visomis savo srities - gastroenterologijos naujovėmis, tobulinuosi kursuose. Gydytojo praktiko patirtis padeda suprasti darbo specifiką.
O jūra ar dar šaukia?
Traukia jūra... Domiuosi jūrininkų sveikatos problemomis, žalingais sveikatai veiksniais, sergamumu, mirtingumu, turiu sukaupęs apie tai daug medžiagos. Esu aplankęs kitų Baltijos šalių jūrininkų ligonines. O kitų metų pavasarį organizuosim Latvijos, Estijos, Lietuvos jūrininkų ligoninių gydytojų konferenciją apie jūrininkų sveikatos problemas.
Kaipgi gydosi medikų šeima? Kokiais būdais palaikote sveikatą?
Taip jau dažniausiai yra, kad medikai savo sveikatai mažai skiria dėmesio, nors taip pat serga, o susirgę gydosi. Laisvalaikį stengiamės praleisti gamtoje: dažnai nuvažiuojam prie jūros, važinėjam dviračiais. Sąlygos tam palankios, mat gyvenam Labrenciškėse, miesto pakrašty.
O koks pagrindinis jūsų rūpestis atėjus į darbą?
Slegia kvotos - kad ligonį gali gydyti tiek, kiek skiria lėšų ligonių kasa. Neužtenka jų, nes per metus gydome 30 proc. ligonių daugiau, negu skiriama lėšų. Dėl to daugiausia laiko atima rūpestis dėl finansavimo, kad ligoninė neturėtų skolų, kad galėtume laiku išmokėti atlyginimus ir atsiskaityti su tiekėjais. Taip pat tenka rūpintis, kad laiku būtų atnaujinta medicinos aparatūra, kad pacientai gautų kokybiškas paslaugas.
Ar nenuleidžiate kartais rankų?..
Mano būdas ne toks. Esu Šaulys, pagal metus - Arklys, taigi Šaulys ant Arklio. Ir kuo daugiau problemų - tuo labiau mobilizuojuos. Niekada nesu nuleidęs rankų. Be to, esu optimistas, tikiu, kad problemos ateityje išsispręs, ir tos ligoninės, kurios yra mėgstamos pacientų, gaus pakankamą finansavimą.
Ar tenka nubausti darbuotojus? Ar griežtai baudžiate?
Esu demokratiškas vadovas, tačiau už klaidas baudžiu griežtai. Nevertinu žmonių, kurie demokratijos nesupranta. Trijuose ligoninės padaliniuose - ligoninėje, poliklinikoje, Palangos reabilitacijos centre - dirba apie tūkstantį darbuotojų. Reikėjo pastangų, kad užtikrinti drausmę, nes buvo susikūręs naujas kolektyvas. Ir dabar tenka į ligoninę atvažiuoti ir naktį, ir savaitgaliais. Kiekvienas darbuotojas turi suprasti, jog ne pacientas kaltas, kad jam skauda. Ne jis kaltas, kad stinga lėšų. Turime viską padaryti, kad sergantis žmogus nejaustų nepatogumų.
Kaip manote, ar darbuotojai bijo jūsų?
(Juokiasi) Manau, kad nebijo. Prastas tas vadovas, kurio bijomasi. Darbuotojas turi nebijoti pasakyti savo nuomonę, nesvarbu ar ji priimtina, ar ne. Užsirašyti iš anksto pas mane nereikia, jie bet kada gali užeiti.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą