Tikimasi, kad šalyje bus atkreiptas dėmesys ne tik į visuomenės sveikatos profilaktiką, bet ir į sergančių žmonių gydymo problemas: medikamentų kompensavimą, paslaugų prieinamumą, gydymo efektyvumą, neįgaliųjų integraciją visuomenėje ir kita.
Svarbu ne tik vaistai
"Stebuklų nesitikime, bet labai norėtųsi, kad pasikeistų požiūris į žmones su negalia. Negali sakyti, šiek tiek tas visuomenės požiūris yra sušvelnėjęs, daug priimta įvairių teisės aktų, bet realus gyvenimas eina kita vaga. Ypač kai imama taupyti šių žmonių sąskaita, darosi apmaudu ir skaudu. Neįgaliems žmonėms reikia ne tik vaistų, bet ir dėmesio jų sveikatos stiprinimui bei užimtumui. Jie neturėtų jaustis nustumti į šalį", - sakė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė.
Šios bendrijos nariai, anot J. Tulabienės, kaip ir kiti klaipėdiečiai, irgi norėtų mankštintis prie jūros, vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, plaukioti šiltame baseine.
"Tokių alternatyvių paslaugų neįgaliems žmonėms labai reikia. Šiltas baseino vanduo atplaiduoja ir ramina, tačiau Klaipėdoje mes neturime kur nuvesti savo žmonių. Esame ne kartą bendrijos narius vežę į vandens parkus, buvo smagu matyti jų emocijas, pasikeitusią savijautą. Neįgalūs žmonės neturi jokių privilegijų ir kalbant apie reabilitacijos ar sveikatos profilaktikos paslaugas. Penkios nemokamos procedūros kaip ir visiems, o likusias reikia pirkti. Stengiamės patys užtikrinti jų užimtumą, rengiame projektus, padeda kitos visuomeninės organizacijos. Mes puikiai suprantame, kad daug kas priklauso nuo mūsų pačių - ką pasidarysime, tą ir turėsime", - sakė J. Tulabienė.
"Klaipėdos viltis" šiuo metu vienija 275 sutrikusio intelekto suaugusius žmones ir jų šeimos narius.
Neskaičiuoja pacientų
Su viltimi į 2013 - uosius žvelgia donorų organų persodinimo laukiantys sunkiai sergantys žmonės. "Nors ir labai lėtai, tačiau visuomenės požiūris į donorystę keičiasi, ypač jaunesnių žmonių. Šiuo metu per 16 500 asmenų yra įsigiję donorų korteles.
Tačiau donorystei, donorų artimiesiems, taip pat laukiantiesiems organų persodinimo, medikams reikia ir valstybės dėmesio. Štai Kroatija, sustiprinusi tą dėmesį, ėmė pirmauti Europoje organų transplantacijos srityje. O sergančiųjų nemažėja. Štai kasmet šalyje atsiranda apie 350 naujų ligonių su neveikiančiais inkstais", - sakė nefrologinių ligonių asociacijos "Gyvastis" vadovė Ugnė Šakūnienė.
Labiausiai, anot U. Šakūnienės, šiuo metu jaudina hemodializių (dirbtinio inksto) finansavimo klausimas.
"Per 60 proc. hemodializių - gyvybiškai svarbių kraujo valymo procedūrų - atlieka privačios gydymo įstaigos. Žmonėms tai labai patogu - kiekvienas gali rinktis įstaigą arčiau namų. Kadangi kai kuriuose rajonuose buvo sumažinti paslaugos įkainiai, iškilo grėsmė, kad privačios įstaigos atsisakys atlikti hemodializes. Mus Ligonių kasos vis ramina: nebijokite. Tačiau mums norisi aiškumo.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1500 pacientų, kuriems keliskart per savaitę reikalingos hemodializės procedūros. Kartais hemodializuojamųjų skaičius padidėja iki 1800. Bet kiek tiksliai yra žmonių, kuriems reikalinga ši procedūra, nežino niekas, net Ligonių kasos. O mums sako, kad esame "brangūs", bet net nežino, kiek mūsų yra", - stebėjosi U. Šakūnienė.
Trūksta gydytojų specialistų
"Labai didelių problemų neturime. Akių lašiukai sergantiems glaukoma yra nemokami, o visa kita taip pat prieinama. Aišku, daugelis pasakytų, kad patekti pas akių gydytoją Klaipėdoje gana sudėtinga. Pavyzdžiui, vienoje gydymo įstaigoje pas specialistą registruojama tik vieną kartą mėnesio pabaigoje, ir jei pavėluosi, pas gydytoją pateksi tik kitą mėnesį.
Žinoma, glaukoma nėra skubus atvejis, galima ir palaukti. Turime labai gerų gydytojų, bet jų mažai. Džiaugiamės mūsų klubą globojančia gydytoja Vaida Gerbauskiene, kuri niekad neatsisako padėti", - pasakojo Klaipėdos miesto glaukoma segančių žmonių klubo pirmininkė Rima Jusaitienė.
Šiuo metu klubas vienija 41 sergantįjį glaukoma ir katarakta. R. Jusaitienė tikisi, jog galbūt šiais Sveikatingumo metais išties sustiprės sveikatos profilaktikos grandis.
"Savo jėgomis mes kasmet kovo mėnesį, kai minima Glaukomos diena, rengiame profilaktinius akispūdžio patikrinimus. Nustatyti šią ligą ir pradėti vartoti vaistus svarbu kuo anksčiau, kad mažiau būtų pakenkta regėjimui. Pernai šios mūsų akcijos dėka buvo nustatytas ne vienas prasidedančios glaukomos atvejis", - sakė R. Jusaitienė.
Ji pabrėžė, kad akių ligų profilaktikai reikia skirti itin didelį dėmesį, nes akys jau nuo pat mažens varginamos kompiuterių, jos peršti bei sausėja, o vyresnių žmonių akispūdis yra dažnai padidėjęs. "Akis reikėtų pasitikrinti bent kartą per metus", - pataria R. Jusaitienė.
Į kovą su liga - visa komanda
Klaipėdos miesto vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo "Smalsučiai" vadovė Alisa Kostiuk pasidžiaugė, jog sergančiųjų gydymas Lietuvoje yra pakankamai finansuojamas ir labai skųstis nederėtų.
"Aišku, būtų idealu, jei kiekvienas vaikas turėtų insulino pompą ir jam nereikėtų pačiam po 5-7 kartus per dieną išsitraukti adatą ir leistis vaistus. Ligonių kasos kompensuoja tik insulino pompos dalis. Tėvai, kas išgali, vaikams pompas perka patys - geros kaina siekia 11-12 tūkst. litų", - sakė A. Kostiuk.
Tačiau pagrindinis uždavinys, anot pokalbininkės, išmokti šią ligą kontroliuoti, susidraugauti su ja.
"Aišku, sužinojus, kad vaikas serga cukriniu diabetu, tėvus ištinka šokas, pradedama ieškoti kaltų, reikalauti iš medikų kartais neįmanomų dalykų. Bet norint, kad vaikas galėtų gyventi visavertį gyvenimą, yra būtina sutelkti visos komandos - tėvų, mokytojų, medikų jėgas. Labai džiaugiamės, kad Klaipėdoje turime puikią gydytoją endokrinologę Sigitą Vainienę, kuri visada pasirengusi padėti. O tėvų pareiga paruošti vaikui visas sąlygas, kad jis, sirgdamas šia liga, galėtų mokytis, sportuoti, užsiimti mėgstama veikla. Reikalauti galima daug, bet, manau, mūsų valstybė ir taip daug duoda, tik mokėkime pasiimti", - sakė A. Kostiuk. Teigiama, jog sergamumas cukriniu diabetu kasmet auga visame pasaulyje, Lietuvoje - taip pat. Pernai diabetu susirgo per 100 vaikų, tarp jų nemažai buvo ir 3-5 metų amžiaus ligonių.
Visi pacientai - lygūs
"Sveikatingumo metus pradedame nusiteikę optimistiškai. Tikimės, kad nebus imtasi jokių drastiškų priemonių, pavyzdžiui, mažinti finansavimą kai kurioms ligoms gydyti. Norėtųsi, kad pacientai nebūtų skirstomi pagal ligas, širdies ir kraujagyslių bei onkologines ar dar kitas, kam ir kada reikia daugiau pagalbos ar didesnio finansavimo. Visi esame lygūs, todėl norėtųsi lygiaverčio bendravimo, įsiklausant vienas į kitą. O problemų visada yra ir jų bus. Esame kartu su medikais parengę mums svarbių gydymo finansavimo pasiūlymų paketą, tikimės, kad į šį dokumentą bus atsižvelgta", - sakė Onkohematologinių ligonių bendrijos "Kraujas" pirmininkė Dalia Bielskytė.
Anot jos, vis dėlto Sveikatingumo metai yra tik skambus šūkis. Negi kitais metais sveikata jau nebesirūpinsime? Manau, kasdien reikia nuosekliai ir atkakliai dirbti siekiant išsaugoti sveikatą, o jei užklupo liga - gauti visą įmanomą pagalbą", - įsitikinusi D. Bielskytė.
Vaistų reklamai - apynasris
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT), vienijančios 30 pacientų organizacijų, pirmininkė Vida Augustinienė tikisi, kad šiais metais išties ne tik žodžiais, bet ir darbais bus daugiau dėmesio skiriama ligų profilaktikai.
"Būtina skatinti fizinį aktyvumą, sveiką maitinimąsi, žalingų įpročių atsisakymą, profilaktinį sveikatos tikrinimąsi. Didžiausią mirtingumą sukelia širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo takų ligos, kurių rizikos veiksnius galima sumažinti pakeitus gyvenimo būdą. Todėl reikia skatinti žmones išvengti šių ligų, o ne vartoti vaistus dideliais kiekiais.
Dabar baisu, kas darosi televizijose - vien komercinės farmacininkų laidos apie "stebuklingas" tabletes ar maisto papildus. Ir mums dažnai skambina žmonės, klausinėja, ar verta pirkti tuos reklamuojamus vaistus. Patariame geriau už tuos pinigus nusipirkti daugiau vaisių ir daržovių", - piktinosi V. Augustinienė.
Anot jos, visuomenei labai trūksta socialinės reklamos apie sveiką gyvenimo būdą, profilaktinius sveikatos patikrinimus.
Ligų profilaktika stringa
Nors Sveikatingumo metais numatomas didelis dėmesys sveikatos profilaktikai, pacientų organizacijų atstovai mano, kad tai įgyvendinti bus nelengva. "Juk yra daug sveikatos profilaktikos programų, tačiau jos nevykdomos, milijonai litų kasmet grąžinami į biudžetą. Taip yra todėl, kad gydytojai neragina, o dažnai net ir neinformuoja tam tikrų rizikos grupių pacientų apie galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą. Teko ne kartą ir pačiai tuo įsitikinti", - sakė V. Augustinienė. Ji svarstė, kad šeimos gydytojai galbūt tam neturi laiko, nes yra tiek užversti darbu, kalnais popierių, kad net kraujospūdžio pacientui neturi kada pamatuoti. Tad esą apie pokalbius sveikatos stiprinimo klausimais galima tik pasvajoti.
Skundžiasi dėl eilių
"Labai daug pacientų skundų sulaukiame dėl eilių pas gydytojus specialistus. Žmonės tiesiog yra pririšti prie gydymo įstaigų, nuolat turi galvoti, kaip nepraleisti laiko, kaip suspėti užsiregistruoti pas gydytoją. Didelės eilės pas šeimos gydytojus susidaro dėl kompensuojamų vaistų išrašymo. Tenka lankytis periodiškai dėl kiekvieno vaisto, registruotis pas gydytoją iš anksto, nes jei pavėluosi, lauksi kelias savaites kol pateksi, o tuo tarpu vaistai pasibaigs", - sakė V. Augustinienė.
Jei vaistai nebūtų tokie brangūs, anot V. Augustinienės, turbūt ne vienas suktų tiesiai į vaistinę, nebevargdamas eilėse prie šeimos gydytojo durų. Anot pokalbininkės, šeimos gydytojo kabinete gydytojas ir pacientas kalba tik apie ligas, o turėtų kalbėti apie sveikatą.
"Didelė problema būtent ir yra pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Ne vienam norėtųsi, kad gydytojas ne tik vaistus išrašytų, bet ir konsultuotų dėl sveikatos profilaktiškai, patartų, išklausytų. O dabar eini pas gydytoją ir turi žinoti, kas tau yra, pats turi sau diagnozuoti ligą.
Kažkodėl gailima ir siuntimų pas gydytojus specialistus, dažnai tenka reikalauti, kad sergantis lėtine liga žmogus turi teisę konsultuotis dėl gydymo ne tik su šeimos gydytoju", - įsitikinusi V. Augustinienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą