Kad blogai besijaučiantis žmogus patektų pas reikiamą specialistą, visų pirma jis turi atstovėti eilę prie savo šeimos gydytojo kabineto. Toliau įprasta procedūra - kraujo, šlapimo tyrimai etc. Jeigu nėra ryškių sveikatos sutrikimų, gydytojas pacientui neduos siuntimo specialisto konsultacijai, parašęs "Cito!" (skubu). Medikai neskuba vartoti šio stebuklingojo žodelio, reiškiančio būtinąją pagalbą, kadangi ši paslauga nėra finansuojama Ligonių kasų.
O dokumento, kuriame neįrašyta "skubu," nepakanka, kad iškart patektum pas kardiologą, oftalmologą ir t.t. Planiniams ligoniams, turintiems šeimos gydytojo siuntimą, būtina dar užsiregistruoti pas specialistą. Pacientai pažymi, kad šiuo metu ypač sunku patekti pas akių ligų gydytojus, dirbančius valstybinėse gydymo įstaigose.
Laukiant sveikata blogėja
"Nesipiktinčiau sveikatos apsauga, jeigu vaiką, kuriam silpsta regėjimas, bent po savaitės galėčiau nuvesti pas akių ligų gydytoją", - "Vakarų ekspresui" kalbėjo ponia Audra. - Nepaisant to, kad turėjau mokykloje dirbančios medikės siuntimą pas specialistą, man buvo pasakyta, jog savo mergaitę atvesčiau po keleto mėnesių. Medikė paaiškino, kad teks palaukti norint profilaktiškai pasitikrinti regėjimą. Kadangi mūsų šeimai privati medicina - "neįkandama", teko laukti."
Per tiek laiko praradusi talonėlį, moteris susidūrė su dar viena problema. Poliklinikoje nepatikėjo, kad jį pametė, o pasiūlė išsiimti kitą. Vėl teko laukti du mėnesius. "Kai bemaž po pusmečio patekome pas akių ligų gydytoją, - pasakojo klaipėdietė, - dukrai iškart paskyrė akinius, prirašė saują vitaminų."
Trūksta okulistų
Paskambinę į uostamiestyje esančias valstybines poliklinikas, įsitikinome, kad akių ligų gydytojai - deficitas. Suaugusiųjų poliklinikoje informavo, kad pacientai pas oftalmonologą gali patekti po savaitės dviejų, ir pridūrė, kad, atsižvelgiant į pacientų srautą, reikėtų daugiau šios srities specialistų.
Vaikams, turintiems regos sutrikimų, jeigu tai nėra ekstrinis atvejis, tolonėlį gydytojo oftalmonologo kosultacijai galima gauti po mėnesio ir net vėliau.
"Aukščiau stovintieji" nežino padėties
Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistas Jonas Bartlingas, iš "Vakarų ekspreso" sužinojęs, jog Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigoms trūksta akių ligų gydytojų, nustebo. Paprašytas atsakyti į vienintelį klausimą - kodėl nebandoma pakeisti seniai įsigalėjusios padėties, valdininkas žurnalistei nurodė elgtis pagal galiojančią tvarką - paklausti raštu. Dar kartą paprašytas vis dėlto atsakyti iš karto, o ne po kelių savaičių, kad nereikėtų trukdyti gerbiamo sveikatos apsaugos ministro J. Oleko jo mobiliuoju telefonu, vyr. specialistas atsakė: "Nesuprantu, kodėl įstaigų vadovai nesikreipia į ministeriją? Kokia tuomet padėtis yra mažesniuose Lietuvoje miestuose, jeigu net Klaipėdai trūksta kai kurių specialistų?.."
Neprognozuojama padėtis atbaido specialistus
"Turime tik vieną akių ligų gydytoją, ir ta pati jau yra pensinio amžiaus", - "Vakarų ekspresui" guodėsi Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vilius Matulionis. Ta pati stacionare dirbanti akių ligų specialistė aptarnauja pacientus ir poliklinikoje.
Kretingos ligoninės vadovas sakė turįs vargo ne tik dėl gydytojų oftalmologų, bet ir dėl kitų sričių specialistų. "Jauni specialistai, - pažymėjo Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas, - nenori vykti dirbti į provinciją. Vidutinis ligoninėje dirbančių medikų amžius - 45-eri metai."
Vilius Matulionis aiškino, kad dėl svarių priežasčių negali sulaukti jaunų gydytojų: netikrumo jausmas, neprognozuojama rajoninių ligoninių ateitis. Mat visos paslaugos telkiasi, o sykiu ir pinigai suplaukia į centrines ligonines, ypač universitetines klinikas.
Akių ligų gydytojų, dirbančių valstybinėse gydymo įstaigose, paslaugos sunkiai prieinamos ir plungiškiams. Kaip sakė Plungės ligoninės vyriausioji gydytoja Vanda Bučienė, jie labai dažnai "skolinasi" okulistą iš privačių klinikų, o sunkesnius ligonius siunčia į Klaipėdos ligoninės Ambulatorinį konsultacinį skyrių.
Plungės ligoninės vadovė teigė, kad dėl specialistų trūkumo, ypač akių ligų gydytojo, nuolat primena Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau, - pažymi medikė, - ši institucija ne tik nepadeda rajoninėms ligoninėms, bet ir daro viską, kad jas sunaikintų.
"Apie problemą net neužsiminė"
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistas tikino, kad niekas specialiai gydymo įstaigų nesiruošia žlugdyti. Anot jo, tiek poliklinikų, tiek ligoninių vyriausieji gydytojai kasmet gali pateikti prašymą ministerijai, kurios srities gydytojų jiems trūksta.
Vyr. specialistas Jonas Bartlingas akcentavo, kad praėjusiais metais nė viena Lietuvoje esanti sveikatos priežiūros įstaiga net neužsiminė, jog jiems trūktų gydytojų, kad ir tų pačių oftalmologų.
Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojas kartu informavo, kad šiemet dėl akių ligų specialistų stygiaus prašymus yra pateikusios tik dvi šalies gydymo įstaigos. Klaipėdos vaikų ligoninė pageidauja dviejų akių ligų gydytojų, Gargždų - vieno šios srities specialisto.
Bus gerai ir taip?
Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistas, akcentuojantis, jog Lietuvoje yra pakankamai paruošiama visų sričių gydytojų, pripažino, kad rajoninės ligoninės vis dėlto lieka nuskriaustos. Pasak ministerijos darbuotojo, niekas jaunų specialistų, dirbančių Kaune ar Vilniuje, o dažniausiai šiuose miestuose turinčių ir nuolatinę gyvenamąją vietą, negali priversti vykti į kaimą gydyti ligonių. Jonas Bartlingas aiškino, jog tolygus specialistų paskirstymas - opi problema. Anot jo, šioje vietoje medicina kertasi su socialiniais reikalais. Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojas negalėjo atsakyti, ką tokiu atveju daryti ligoniams, kuriems nepasiekiamos medicinos paslaugos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą