Lietuvoje kuriama Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema (NESS). Teigiama, kad jau po kelerių metų pacientams ir gydytojams visapusiškai tarnaus elektroniniai sveikatos įrašai, bus saugiai perduodami duomenys, o specialistams priimti sprendimus padės informacinės sistemos.
Tokias plėtros kryptis nurodo naujoji Lietuvos e. sveikatos sistemos 2008–2015 m. plėtros strategija.
Lietuvoje e. sveikatos sistema diegiama nuo 2005 m., šią gegužę parengta ir šalies e. sveikatos sistemos 2008–2015 m. plėtros strategija.
Iki 2010 m. numatoma sukurti ir įdiegti pagrindines NESS funkcijas, sukurti NESS palaikymo organizaciją ir reikiamą infrastruktūrą. Numatoma, kad visos šalies institucijos galės naudotis e. sveikatos sistemos paslaugomis bei integruoti į ją savo informacines sistemas. Bus diegiamos elektroninio recepto ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų informacijos kaupimo ir apsikeitimo sistemos, pirminių duomenų tvarkymo informacinės sistemos. Paslaugų apmokėjimo ir statistinių ataskaitų funkcijos palaipsniui bus integruojamos į e. sveikatos sistemą. Pacientams, gydytojams ir e. sveikatos specialistams bus sukurtas specialus portalas.
Planuojama, kad ne mažiau kaip 20 proc. pacientų, 2010 m. apsilankiusių sveikatos priežiūros įstaigose, bus registruojami elektroninio sveikatos įrašo sistemoje. Ne mažiau kaip 20 proc. sveikatos priežiūros įstaigų (taip pat visos įstaigos, aptarnaujančios daugiau kaip 10 tūkst. pacientų per metus) ir ne mažiau kaip 30 proc. šeimos gydytojų institucijų naudos šios sistemos duomenų sistemas. Tikimasi, kad po kelių metų ne mažiau kaip 5 proc. gyventojų naudosis tiesioginėmis e. sveikatos priežiūros paslaugomis. Numatyta, kad ne mažiau kaip 95 proc. kompensuojamų vaistų ir ne mažiau kaip 20 proc. receptinių vaistų bus realizuojama naudojant e. sveikatos sistemos elektroninio recepto funkcijas.
Iki 2013 m. elektroninio sveikatos įrašo vartotojais numatoma paversti daugumą šeimos gydytojų institucijų, ambulatorines ar stacionarias paslaugas teikiančių įstaigų. Sveikatinimo įstaigoms, neturinčioms lokalių informacinių sistemų, bus suteikiama galimybė naudotis NESS kliento priemonėmis. Ketinama per kelerius metus pasiekti, kad visu pajėgumu veiktų nacionalinio e. recepto ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų informacijos, vaizdų apsikeitimo sistemų funkcijos, kad paslaugų apmokėjimo ir statistinių ataskaitų funkcijos būtų visiškai integruotos į e. sveikatos sistemą. Taip e. sveikatos sistema palaipsniui pasipildys naujomis klinikinių sprendimų palaikymo galimybėmis bei pacientų stebėsenos ir telemedicinos funkcijomis.
Planuojama, kad iki 2014 m. ne mažiau kaip pusė receptinių vaistų bus išrašoma ir realizuojama naudojant e. sveikatos sistemos elektroninio recepto funkcijas. Ne mažiau kaip 20 proc. gyventojų naudosis tiesioginėmis e. sveikatos priežiūros paslaugomis, o 100 proc. nedarbingumo lapelių bus perduodama per nacionalinę e. sveikatos sistemą.
Tikimasi, kad per trečią e. sveikatos sistemos plėtros etapą 2014–2015 m. gyventojai ir pacientai, šeimos gydytojų institucijos, ambulatorines ar stacionarias paslaugas teikiančios įstaigos jau aktyviai dalyvaus e. sveikatos sistemoje ir naudosis visais informaciniais įrankiais. Išsamiems tyrimams ir visos sveikatos priežiūros sistemos valdymui bus skiriama daugiau dėmesio, siekiama kad būtų įdiegta e. sveikatos sistemos kokybės palaikymo sistema, įvairių duomenų archyvavimo sistema. Tuo tarpu nacionalinė e. sveikatos sistema bus rengiama darbui Europos Sąjungoje.
Įgyvendinamas projektas ,,E. sveikatos paslaugos" yra viena iš e. sveikatos sistemos plėtros Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje dalių. Jis apima e. sveikatos funkcionalumų trijų (Kauno, Klaipėdos, Vilniaus) regionų sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinimą ir integraciją į Nacionalinės e. sveikatos sistemos branduolį. Šio projekto tikslas – įgyvendinti vieningą visą Lietuvą apimančią ir tarptautiniais standartais paremtą elektroninės sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą. Šios sistemos dėka gydymo įstaigos galės operatyviai keisis duomenimis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir atliktus tyrimus kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o taip pat paciento gydymo eigą bei rezultatus.
Projekto metu Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose bus įdiegtos e. sveikatos paslaugų sistemos, leidžiančios gyventojams pasiūlyti aukštos kokybės medicinos paslaugas, taip pat geresnes sveikatos priežiūros įstaigų administravimo sąlygas. Projektui skirta parama sudaro 15,1 mln. litų. Projektą remia Lietuvos Respublika (6,617 mln. litų), iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (8,578 mln. litų).
"Vakarų ekspreso" informacija
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą