Sociologų manymu, didelį nuomonės neturinčių respondentų procentą lėmė didelė praktiškai su nauja vaistų skyrimo tvarka dar nesusidūrusiųjų dalis. Toks visuomenės vertinimas paaiškėjo atlikus reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą.
Vertinant tik pagal naują tvarką vaistus įsigijusių atsakymus, patenkintųjų ir nepatenkintųjų nauja vaistų išrašymo ir pardavimo tvarka santykis išlieka panašus: 61 proc. naują tvarką vertina palankiai, 33 proc. - nepalankiai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" duomenimis, patenkinti naująja tvarka dažniausiai akcentuoja galimybę pasirinkti tos pačios cheminės sudėties medikamentą pagal savo išgales, kainą (62 proc.), tuo tarpu nepatenkintieji dažniausiai teigė, jog jiems sunku iki galo suprasti naująją tvarką (23 proc.) bei abejoja savo kompetencija pasirinkti tinkamiausią medikamentą (21 proc.).
Palankiau naują vaistų išrašymo ir pardavimo tvarką vertina jaunesnio ir vidutinio amžiaus (26-55m.), aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Prasčiau - vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo gyventojai.
"Spinter tyrimai" vadovo Igno Zoko manymu, reformos vertinimas gana geras, tačiau reiktų atkreipti sveikatos valdininkų dėmesį į pensininkų padėtį po šių pakeitimų. Pasak sociologo, nors visuomenė naują tvarką priima gana palankiai, labiausiai ja nepatenkinti vyriausio amžiaus žmonės.
"Vyresni žmonės apskritai sunkiau priima bet kokias naujoves, dažniau nepasitiki savimi, o juo labiau kompiuteriu. Natūralu, kad jiems gydytojo žodis buvo aiškesnis ir suprantamesnis, todėl šios naujovės juos pagrįstai baugina. Nors, atrodo, informacijos šia tema viešojoje erdvėje yra daug, tyrimo rezultatai rodo, kad ji nepasiekia vyresnio amžiaus žmonių, pagrindinių šios rinkos dalyvių", - teigia "Spinter tyrimų" atstovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą