Užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja: prasideda rotavirusinės infekcijos "sezonas"

Šaltuoju metų laiku Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pradeda siausti virusinės žarnyno infekcijos, iš kurių dažniausia – rotavirusinis gastroenteritas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro daugiametės epidemiologinės stebėsenos duomenimis, rotavirusinės infekcijos plitimas kasmet suaktyvėja rudenį ir tęsiasi iki pavasario. Užkrečiamųjų ligų valstybės informacinėje sistemoje šiais metais iki spalio 1 d. užregistruota 4490 rotavirusinio gastroenterito (RGE) atvejų, iš kurių 4062 (90 proc.) atvejai sausio – gegužės mėnesiais. Analogiška epideminė situacija Lietuvoje buvo stebima ir praėjusiais metais, tačiau per devynis 2010 metų mėnesius buvo užregistruoti 1896 RGE atvejai.

Infekcijos sezoninio plitimo metu rotavirusinės infekcijos protrūkiai registruojami ne tik ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bet ir ligoninių vaikų skyriuose, šeimose. Ši infekcija sutrikdo įprastą šeimos gyvenimą: vaikai kenčia dėl viduriavimo, vėmimo, irzlumo, kitų blogų emocijų, suaugę dėl vaiko ligos patiria nerimą bei įprastinės veiklos apribojimą.

Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3-35 mėnesių kūdikiai ir vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys gali sirgti ir pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis arba be klinikinių ligos požymių.

Rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su sergančiojo išmatomis, o užsikrėtimui, pakanka tik dešimties viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4-6 dienas. Virusai gerai pakelia šaltį ir užšalimą, ilgai nežūsta ant aplinkos daiktų, rankų. Būtent dėl tokių savybių virusai gerai plinta visuomenėje.

Rotavirusais užsikrečiama per burną, o plitimui didžiausią epidemiologinę reikšmę turi rankos, dažnai liečiami paviršiai, žaislai ir t.t. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų.

Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena. Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Tačiau tai dažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.

Skirtingai nuo daugelio žarnyno infekcijų, kurios yra valdomos tik nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis, rotavirusinės infekcijos plitimui ir sergamumo mažinimui gali būti taikoma ir specifinė profilaktika – skiepai. Lietuvoje registruotos dvi vakcinos: viena įskiepijama ir 2 geriamosios dozės, kita - 3 geriamomis dozės. Įskiepyti vakciną rekomenduojama kūdikiams iki 6 mėnesių.

Pagrindinė nespecifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – yra rankų higiena. Plaunant rankas muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras rekomenduoja, kaip išvengti rotavirusų rizikos:

- Kuo dažniau plauti rankas: ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, jiems kolektyvuose turėtų padėti personalas, o namuose – tėvai;

- Nevesti vaiko į kolektyvą mažiausiai dar porą dienų po paskutinio viduriavimo ar vėmimo epizodo;

- Ligoniui namuose išskirti atskirą kambarį ar jo dalį, dažnai vėdinti, sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių;

- Tualetą, ligonio kambarį, dažnai liečiamus paviršius (pvz., durų rankenas, elektros jungiklius, vandens čiaupų rankenėles, klozeto kraštus, dangtį) šluostyti naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams valyti/dezinfekuoti;

- Saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne;

- Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.