Vaisingumą mažina ir stresas

Problema vis aštresnė

Vaisingumo klinikos Klaipėdos padalinyje dešimtmetį dirba 10 gydytojų: 8 gydytojai akušeriai-ginekologai ir du gydytojai urologai- andrologai.

„Mūsų klinika teikia ne tik pagalbą šeimoms, norinčioms susilaukti vaikų, bet ir teikiamos konsultacijos, gydymas dėl ginekologinių susirgimų. Tačiau didžioji dalis gydytojų gilinasi į nevaisingumo problemas, kuriomis daugelis mūsų susidomėjome dar 1996 metais. Važiavome mokytis į Estiją, Švediją, kitas šalis. Nevaisingumo problema tampa vis aštresnė, mūsų klinikos duris praveria vis daugiau pacientų – žmonėms reikia mūsų pagalbos. Todėl iki šiol visi kaupiame pačias naujausias žinias, mokomės naujausių gydymo būdų ir juos pritaikome praktikoje, važinėjame į konferencijas. Vaisingumo klinika bendradarbiauja su Izraelio medikais, gydančiais nevaisingumą. Tad jei iškyla kokių nors neaiškumų, bet kada galime su kolegomis konsultuotis.

Toks bendradarbiavimas padeda neatitrūkti nuo naujausių mokslo pasiekimų pagalbinio apvaisinimo srityje ir išplečia mūsų galimybes padėti savo pacientams kuo greičiau susilaukti vaikų“, – pasakojo Vaisingumo klinikos Klaipėdos padalinio vedėjas, gydytojas akušeris- ginekologas Virginijus Diržauskas. Pasak gydytojo, klinikos specialistai universalūs – visas nevaisingumo diagnostikos ir gydymo procedūras atlieka pacientą gydantis gydytojas.

Padovanoja ir dvynukus

Nevaisingumo ligos gydymas, pasak akušerio-ginekologo V. Diržausko, pirmiausia prasideda nuo pacientų ambulatorinių tyrimų, ieškant priežasties, kodėl moteris negali ilgai pastoti natūraliu būdu. Tais atvejais, kai neaiškios priežastys, poros atvyksta į specializuotą kliniką.

„Klinikoje pacientams atliekami detalūs tyrimai, ieškoma moters ar vyro nevaisingumo priežasčių ir, jei reikia, taikomos pagalbinio apvaisinimo procedūros“, – sakė V. Diržauskas. Pasak gydytojo, taikant šiuos metodus jau pasiekta gerų gydymo rezultatų.

Sudėtingesni nevaisingumo gydymo atvejai gydomi Vilniuje, taikant kitus pagalbinio apvaisinimo būdus ar reikalingas procedūras, pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje, spermatozoido injekcijos į kiaušialąstę ir kt. Tokios procedūros atliekamos tik tada, kai kiti paprastesni gydymo metodai nepadeda šeimai susilaukti vaikelio.

„Taikant visus šiuos būdus ir kitas procedūras daugybė šeimų jau susilaukė vaikų ir laimingai gyvena juos augindamos. Ne kiekviena moteris iš karto pastoja, nevaisingumo gydymas kartais užtrunka ilgai. Kai kurios poros, pritaikius pagalbinio apvaisinimo procedūras, tuoj ir pastoja, kitai porai tenka bandyti laimę ne vieną kartą.

Tačiau pagaliau sulaukusios savo vaiko, poros būna labai laimingos. Ne kartą jau buvo, kad už atkaklumą gydantis, tikslo siekimą, šeimos gamtos apdovanojamos dvynukais. Turime du storus albumus su vaikučių nuotraukomis – siunčia jas dėkingi tėveliai. Ir mums, gydytojams, labai smagu matyti tokius savo darbo vaisius“, – sakė V. Diržauskas.

O poreikis, anot gydytojo, yra labai didelis, nevaisingų porų gretų mūsų šalyje neišretino net emigracija. „Sulaukiame daug pacientų – lietuvių porų, gyvenančių užsienyje. Atvyksta iš JAV, Kanados, Airijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos. Mūsų pacientai yra gerai informuoti, subrendę tėvystei ir ieško pačios geriausios pagalbos“, – teigė V. Diržauskas.

Mažėja vyrų vaisingumas

Šiuo metu pastebima pasaulinė tendencija – mažėjantis vaisingumas. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Odetos Drūlytės, manoma, kad vaisingumą mažina mitybos ypatumai, stresas, technologijos, vaistai, aplinkos tarša. Pasak daug metų nevaisingumo gydymo srityje dirbančios gydytojos, ypač didėja vyrų nevaisingumas. „Pastaraisiais dešimtmečiais vis prastėja net jaunų vyrų spermos kokybė.

Pavyzdžiui, prieš daugelį metų norma buvo laikoma 120 milijonų spermatozoidų viename mililitre, prieš du dešimtmečius – 40, prieš dvejus metus – 20 milijonų, o dabar – tik 15. Pasaulinė sveikatos organizacija sumažino ir spermatozoidų judrumo procentinės išraiškos normą – nuo 50 iki 32 proc. Retas atvejis pas mus, kai nustatoma 60 mln. spermatozoidų mililitre, dažniausiai – nuo 20 iki 40. Jei ta vyrų spermos kokybės kartelė būtų išlaikyta pirminiame lygyje, turėtume pripažinti, kad žmonių vaisingumo sutrikimai – milžiniška problema.

Vyrų vaisingumo sutrikimus lemia daug faktorių: gyvensena, darbo pobūdis, mityba“, – pasakojo O. Drūlytė. Moterims susilaukti vaikų trukdo įvairūs sveikatos sutrikimai: kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos kaklelio patologijos, endometriozė ir kt. Pasak gydytojos O. Drūlytės, apie 40–45 proc. moterų nevaisingumo priežasčių – neaiškios. „Išties daug moterų kreipiasi dėl vaisingumo sutrikimų. Ieškome priežasčių, gydome, prižiūrime, stebime, darome viską, kas įmanoma, kad pora susilauktų palikuonių. Gerus gydymo rezultatus lemia gydytojo ir paciento pasitikėjimas vienas kitu ir bendradarbiavimas iki pat galutinio rezultato“, – teigia O. Drūlytė.

Robotukų „negamina“

Pagalbinio apvaisinimo pagalbą teikiantiems medikams dažnai tenka išgirsti prieštaringų nevaisingumo gydymo vertinimų, esą negalima kurti gyvybės dirbtiniu būdu. „Mus piktina tokios kalbos, nes tai – netiesa. Kodėl yra pripažįstama kitų organų – inkstų, širdies ir kitų transplantacija, o pagalbinis apvaisinimas – kažkuo išskirtinis. Šiame procese nieko dirbtinio nėra, mes „negaminame“ robotukų. Tiesiog mokslo pasiekimų dėka padedame neįprastose sąlygose susitikti abiejų tėvų lytinėms ląstelėms ir po to susilaukti kūdikio. Nesutinku su kai kurių politikų kalbomis, kad nevaisingos poros gali įsivaikinti, kad esą joms nebūtina susilaukti savo biologinių palikuonių. Taip gali kalbėti tik tie, kurie nėra susidūrę su vaisingumo sutrikimais“, – kalbėjo gydytojas V. Diržauskas.

„Poroms, pasiryžusioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms, tenka atlaikyti didžiulį psichologinį spaudimą, įtampą, tikrą įvairių emocijų laviną. Drąsiname moteris, kartais ir kartu paverkdamos, tačiau raginame padaryti viską, siekiant susilaukti kūdikio, kad paskui nesigailėtų. Šiais laikais galima labai įvairiais būdais padėti nevaisingoms šeimoms, net turint tik kelis vaisingus spermatozoidus. Ir ne visais atvejais gydymas yra sudėtingas – kartais užtenka tik paprastos kiaušidžių stimuliacijos“, – teigia gydytoja O. Drūlytė, suteikdama vilties savo vaikučių ilgai susilaukti negalinčioms šeimoms.

Nevaisingumas – negalėjimas pastoti šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių vienerius metus. Nevaisingumas įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinių ligų nomenklatūrą. PSO duomenimis, pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t. y. apie 10–15 proc. šeimų. Negali pastoti pakartotinai dar 10–25 proc. porų, jau turinčių vaiką. Pasaulyje 50–80 milijonų žmonių kenčia dėl nevaisingumo. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais.