Deja, Lietuvoje Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas vilkinamas metų metais ir mūsų šalis viena iš paskutiniųjų Europos Sąjungoje neturi tokio teisės akto.
Nors mūsų šalies nevaisingumo statistika prilygsta pasaulinei - su šia problema susiduria kas penkta pora, nevaisingumas oficialiai nelaikomas liga, nors tarptautinėje ligų klasifikacijoje turi ligos kodą.
Tobulinasi užsienyje
2000 metų liepos 1 d. Vilniuje duris atvėrusi Vaisingumo klinika šiuo metu yra didžiausia nevaisingumo problemas sprendžianti klinika Lietuvoje, turinti padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, atliekanti daugiausia pagalbinio apvaisinimo procedūrų šalyje.
Vaisingumo klinika, pasak jos vadovo dr. Algirdo Usonio, šiuo metu yra didžiausia nevaisingumo problemas sprendžianti klinika Lietuvoje, turinti padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, atliekanti daugiausia pagalbinio apvaisinimo procedūrų šalyje.
"Manau, kad mūsų klinikoje dirba geriausi nevaisingumo gydymo specialistai Lietuvoje, visi yra Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) nariai, nuolat savo žinias tobulina užsienio klinikose. Tik mūsų klinikoje dirba darbuotojai, mokslų daktaro disertacijas apgynę nevaisingumo gydymo srityje", - sakė vaisingumo klinikos vadovas dr. Algirdas Usonis.
Pasak direktoriaus, klinikos mokslinis konsultantas yra Tel Avivo (Izraelis) Rabino universiteto profesorius Dovas Feldbergas. "Izraelis yra tarp nevaisingumo gydymo lyderių pasaulyje, todėl profesoriaus patirtis mums yra labai svarbi. Mes džiaugiamės, kad profesorius Dovas Feldbergas per savo tautiečius Europos bei JAV klinikose padeda mūsų klinikos specialistams tobulintis žymiausiose klinikose.
Kiekvienais metais, dalyvaudami ESHRE kongresuose, kartu su profesoriumi aptariame mūsų klinikos darbą, aplankome medicininės įrangos gamintojų parodą, aptariame įrangos bei gydymo metodikų naujoves, jų taikymo tikslingumą mūsų klinikoje", - pasakojo dr. A. Usonis.
Vaisingumo klinika kartu su Vilniaus ir Kauno Universitetais, Lietuvos akušerių-ginekologų draugija periodiškai rengia konferencijas gydytojams akušeriams-ginekologams, kuriose garsūs Lietuvos bei užsienio lektoriai dalinasi nevaisingumo gydymo patirtimi. Šiemet numatomoje konferencijoje lektoriai iš Jungtinės Karalystės, Izraelio ir Rusijos nagrinės kiaušidžių rezervo ir vaisingumo išsaugojimo klausimus.
Pirmauja Baltijos šalyse
Šiuo metu Vaisingumo klinika turi modernią pagalbinių apvaisinimo procedūrų įrangą, gerai įrengtą laboratoriją, klinikos medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo taikyti IMSI (intracitoplazminės morfologiškai atrinktų spermatozoidų injekcijos) metodą.
Pasak A. Usonio, Vaisingumo klinika visuose padaliniuose turi galimybes ištirti vaisingumo problemų turinčias poras, paruošti jas pagalbinio apvaisinimo procedūroms, atlikti IUI (intrauterininės inseminacijos) procedūras.
Visuose klinikos padaliniuose pacientai pagalbinio apvaisinimo procedūroms ruošiami pagal klinikos patvirtintą metodiką. Pacientus ruošiantys ir procedūras atliekantys gydytojai ir embriologai tarpusavyje bendrauja su interneto, telefono pagalba. Sudėtingesnės pagalbinio apvaisinimo procedūros atliekamos klinikos Vilniaus padalinyje.
"Mes neatliekame IVF ir kitų sudėtingesnių procedūrų Kaune bei Klaipėdoje, kadangi manome, kad esant dabartiniam pagalbinių apvaisinimo procedūrų skaičiui, tai nėra tikslinga.
Norint pasiekti gerų rezultatų, turi būti atliekamas pakankamai didelis procedūrų skaičius. Nors pacientams iš kitų miestų ir yra tam tikras nepatogumas, kad jie turi atvykti į mūsų padalinį Vilniuje, tačiau svarbiausia yra pasiekti norimo rezultato.
Mūsų klinika vienintelė Lietuvoje nuo pat veiklos pradžios reguliariai skelbia nevaisingumo gydymo rezultatus klinikos tinklalapyje (www.vaisingumas.lt), rezultatus periodiškai analizuojame. Džiaugiamės, kad pastojusių ir pagimdžiusių po pagalbinio apvaisinimo procedūrų moterų procentas auga", - sakė dr. A. Usonis.
Anot klinikos vadovo, gydant nevaisingumą bei atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras labai svarbus ne atskiras gydytojo, embriologo ar kito medicinos personalo, o visos komandos darbas.
"Manau, kad mūsų klinikoje vienas iš veiksnių, lemiančių gerus rezultatus, yra tai, kad yra geras sutarimas kolektyvuose. Klaipėdos padalinio kolektyvas drauge dirba jau daugiau nei 10 metų, todėl rezultatai yra geri.
Už nevaisingumo gydymo bei pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymą Klaipėdos padalinyje yra atsakinga gydytoja Odeta Drūlytė, siuntėme ją tobulintis pas mūsų partnerį į Izraelį, mokslines-praktines konferencijas.
Kaip ir dauguma mūsų klinikos gydytojų, taip ir Klaipėdos padalinio gydytojai dirba ne vien tik Vaisingumo klinikoje, bet ir kitose gydymo įstaigose. Todėl jie nėra vien tik ambulatorines procedūras atliekantys gydytojai, bet atlieka įvairias operacijas, tarp jų ir laparoskopines, taiko kitus gydymo būdus.
Visuose padaliniuose yra gydytojų, atsakingų už nėščiųjų priežiūrą, Klaipėdos padalinyje nėščiosiomis rūpinasi gydytojai Vaiva Mačiulionytė ir Vytautas Rauba.
Kaip ir kiekvienais metais, birželio mėnesį pirmą kartą dėl nevaisingumo besikreipiantiems pacientams, taikome 15 proc. dydžio nuolaidą pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūrai, kuri bus atlikta mūsų klinikoje", - pasakojo Vaisingumo klinikos vadovas dr. A.Usonis.
Svarbus komandinis darbas
Vaisingumo klinikos Klaipėdos padalinyje dešimtmetį dirba 10 gydytojų: 8 gydytojai akušeriai - ginekologai ir du gydytojai urologai - andrologai. Klinikoje medikams talkina medicinos biologė, slaugytojos, registratūros darbuotojos.
"Mūsų klinika teikia ne tik pagalbą šeimoms, norinčioms susilaukti vaikų, bet ir konsultuojame, gydome ginekologinius susirgimus. Tačiau didžioji dalis gydytojų gilinasi į nevaisingumo problemas, kuriomis daugelis mūsų susidomėjome dar 1996 metais. Važiavome mokytis į Estiją, Švediją, kitas šalis.
Nevaisingumo problema tampa vis aštresnė, mūsų klinikos duris praveria vis daugiau pacientų - žmonėms reikia mūsų pagalbos. Todėl iki šiol visi kaupiame pačias naujausias žinias, mokomės naujausių gydymo būdų ir juos pritaikome praktikoje, važinėjame į konferencijas.
Vaisingumo klinika bendradarbiauja su Izraelio medikais, gydančiais nevaisingumą. Tad jei iškyla kokių nors neaiškumų, bet kada galime su kolegomis konsultuotis. Toks bendradarbiavimas padeda neatitrūkti nuo naujausių mokslo pasiekimų pagalbinio apvaisinimo srityje ir išplečia mūsų galimybes padėti savo pacientams kuo greičiau susilaukti vaikų.
Mūsų klinikos gydytojai gerai žinomi ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje. Tai tikri savo srities profesionalai, nuolat tobulinantys žinias bei įgūdžius.
Klinikoje nuolat atnaujinama diagnostinė bei gydymo įranga, naudojami naujausios kartos medikamentai - tai lemia išties gerus vaisingumo sutrikimų gydymo rezultatus. Džiaugiuosi, kad mūsų gydytojai dirba darniai kaip ir pridera profesionalų komandai, kuri parengia poras, turinčias vaisingumo sutrikimų, tėvystės džiaugsmui.
Turime gerą vardą visuomenėje, pacientai mumis pasitiki, daug jų sulaukiame ne tik iš savo krašto, bet ir iš užsienio", - pasakojo Vaisingumo klinikos Klaipėdos padalinio vedėjas, gydytojas akušeris - ginekologas Virginijus Diržauskas.
Pasak gydytojo, klinikos specialistai universalūs - visas nevaisingumo diagnostikos ir gydymo procedūras atlieka pacientą gydantis gydytojas.
Gydymui - naujausi metodai
Nevaisingumo ligos gydymas, pasak akušerio - ginekologo V. Diržausko, pirmiausia prasideda nuo pacientų ambulatorinių tyrimų, ieškant priežasties, kodėl moteris negali ilgą laiką pastoti natūraliu būdu. Tais atvejais, kuomet neaiškios priežastys, poros atvyksta į specializuotą kliniką.
"Klinikoje pacientams atliekami detalūs tyrimai, ieškoma moters ar vyro nevaisingumo priežasčių ir, jei reikia, taikomos pagalbinio apvaisinimo procedūros", - sakė V. Diržauskas. Pasak gydytojo, taikant šiuos metodus jau pasiekta gerų gydymo rezultatų.
Sudėtingesni nevaisingumo gydymo atvejai gydomi sostinės Vaisingumo klinikoje, taikant kitus pagalbinio apvaisinimo būdus ar reikalingas procedūras.
Pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje IVF (in vitro fertilizacija), intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) - papildoma mikromanipuliacinė procedūra, kurios metu spermatozoidas yra sušvirkščiamas į kiaušialąstę, intracitoplazminė morfologiškai atrinktų spermatozoidų injekcija (IMSI) - viena iš efektyviausių šiuo metu taikomų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kuomet nevaisingumas yra dėl vyro problemų.
Šis būdas Baltijos šalyse taikomas tik Vaisingumo klinikoje. Sudėtingos procedūros atliekamos tik tada, kai kiti paprastesni gydymo metodai nepadeda šeimai susilaukti vaikelio.
"Taikant visus šiuos būdus ir kitas procedūras daugybė šeimų jau susilaukė vaikų ir laimingai gyvena juos augindamos. Ne kiekviena moteris iš karto pastoja, nevaisingumo gydymas kartais užtrunka ilgai. Kai kurios poros, pritaikius pagalbinio apvaisinimo procedūras, tuoj ir pastoja, kitai porai tenka bandyti laimę ne vieną kartą.
Tačiau pagaliau sulaukusios savo vaiko, poros būna labai laimingos. Ne kartą jau buvo, kad už atkaklumą gydantis, tikslo siekimą, šeimos gamtos apdovanojamos dvynukais. Turime du storus albumus su vaikučių nuotraukomis - siunčia jas dėkingi tėveliai. Ir mums, gydytojams, labai smagu matyti tokius savo darbo vaisius", - sakė V. Diržauskas.
O poreikis, anot gydytojo, yra labai didelis, nevaisingų porų gretų mūsų šalyje neišretino net emigracija.
"Sulaukiame daug pacientų - lietuvių porų, gyvenančių užsienyje. Atvyksta iš JAV, Kanados, Airijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos. Mūsų pacientai yra gerai informuoti, subrendę tėvystei ir ieško pačios geriausios pagalbos", - teigė V. Diržauskas.
Vaisingumą mažina ir stresas
Šiuo metu pastebima pasaulinė tendencija - mažėjantis vaisingumas. Pasak Vaisingumo klinikos Klaipėdos padalinio gydytojos akušerės - ginekologės Odetos Drūlytės, manoma, kad vaisingumą mažina mitybos ypatumai, stresas, technologijos, vaistai, aplinkos tarša.
Pasak daug metų nevaisingumo gydymo srityje dirbančios gydytojos, ypač didėja vyrų nevaisingumas.
"Pastaraisiais dešimtmečiais vis prastėja vyrų spermos kokybė net jauname amžiuje. Pavyzdžiui, prieš daugelį metų norma buvo laikoma 120 milijonų spermatozoidų viename mililitre, prieš du dešimtmečius - 40, prieš dvejus metus - 20 milijonų, o dabar - tik 15. Pasaulinė sveikatos organizacija sumažino ir spermatozoidų judrumo procentinės išraiškos normą - nuo 50 iki 32 proc.
Retas atvejis pas mus, kuomet nustatoma 60 mln. spermatozoidų mililitre, dažniausiai - nuo 20 iki 40. Jei ta vyrų spermos kokybės kartelė būtų išlaikyta pirminio lygio, turėtume pripažinti, kad žmonių vaisingumo sutrikimai - milžiniška problema. Vyrų vaisingumo sutrikimus lemia daug faktorių: gyvensena, darbo pobūdis, mityba", - pasakojo O. Drūlytė.
Tuo tarpu moterims susilaukti vaikų trukdo įvairūs sveikatos sutrikimai: kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos kaklelio patologijos, endometriozė ir kt. Pasak gydytojos O. Drūlytės, apie 40-45 proc. moterų nevaisingumo priežasčių - neaiškios.
"Išties daug moterų kreipiasi dėl vaisingumo sutrikimų. Ieškome priežasčių, gydome, prižiūrime, stebime, darome viską, kas įmanoma, kad pora susilauktų palikuonių. Gerus gydymo rezultatus lemia gydytojo ir paciento pasitikėjimas vienas kitu ir bendradarbiavimas iki pat galutinio rezultato", - teigia O. Drūlytė.
Ne dirbtinis, o pagalbinis apvaisinimas
Pagalbinio apvaisinimo pagalbą teikiantiems medikams dažnai tenka išgirsti prieštaringų nevaisingumo gydymo vertinimų, esą negalima kurti gyvybės dirbtiniu būdu.
"Mus piktina tokios kalbos, nes tai - netiesa. Kodėl yra pripažįstama kitų organų - inkstų, širdies ir kitų transplantacija, o pagalbinis apvaisinimas - kažkuo išskirtinis. Šiame procese nieko dirbtinio nėra, mes "negaminame" robotukų.
Tiesiog mokslo pasiekimų dėka padedame neįprastose sąlygose susitikti abiejų tėvų lytinėms ląstelėms ir po to susilaukti kūdikio. Nesutinku su kai kurių politikų kalbomis, kad nevaisingos poros gali įsivaikinti, kad esą joms nebūtina susilaukti savo biologinių palikuonių. Taip gali kalbėti tik tie, kas nėra susidūrę su vaisingumo sutrikimais", - kalbėjo gydytojas V. Diržauskas.
"Pernai buvo surengtas susitikimas šeimų, kurios mūsų Vaisingumo klinikos medikų dėka susilaukė vaikučių. Žmonės laimingi, atsikratę įvairių baimių ir prietarų, nes augina gražius, sveikus vaikučius. Poroms, pasiryžusioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms, tenka atlaikyti didžiulį psichologinį spaudimą, įtampą, tikrą įvairių emocijų laviną.
Drąsiname moteris, kartais ir kartu paverkdamos, tačiau raginame padaryti viską, siekiant susilaukti kūdikio, kad paskui nesigailėtų.
Šiais laikais galima labai įvairiais būdais padėti nevaisingoms šeimoms, net turint tik kelis vaisingus spermatozoidus. Ir ne visais atvejais gydymas yra sudėtingas - kartais užtenka tik paprastos kiaušidžių stimuliacijos", - teigia gydytoja O. Drūlytė, suteikdama vilties savo vaikų ilgai susilaukti negalinčioms šeimoms.
Informacija
Nevaisingumas - negalėjimas pastoti šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių vienerius metus. Nevaisingumas įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinių ligų nomenklatūrą (N46 - vyro sterilumas, N96 - moters reliatyvus sterilumas, N97 - moters sterilumas).
PSO duomenimis, pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t. y. apie 10-15 proc. šeimų. Negali pastoti pakartotinai dar 10-25 proc. porų, jau turinčių vaiką. Pasaulyje 50-80 milijonų žmonių kenčia dėl nevaisingumo. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą