Valstybės kontrolė: Šeimos gydytojai neatlieka pareigų

Pastaraisiais metais šeimos gydytojų teikiamoms paslaugoms apmokėti skiriama apie 600 mln. litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

„Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas laikomas prioritetiniu ir šiai priežiūrai skiriamų lėšų nemažėjo net ir mažėjant šalies gyventojų, tačiau esminių šios srities problemų išspręsti nepavyksta - ne visiems gyventojams šeimos gydytojo paslaugos prieinamos vienodai, gydytojai yra netolygiai pasiskirstę tarp savivaldybių. Be to, šeimos gydytojai vykdo ne visas jiems nustatytas pareigas, tirdami ir gydydami ligonius nepanaudoja visos savo kompetencijos“, - audito rezultatus apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Šeimos gydytojų labiausiai trūksta 6 savivaldybėse, o 34 jų yra per daug. Mažiausias šeimos gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų yra Šilalės rajone - 4,1, didžiausias Jurbarko rajone - 13,6. Tačiau ir ten, kur gydytojų sąlygiškai per daug, skundžiamasi jų trūkumu.

„Šeimos gydytojų pasiskirstymas tarp savivaldybių skiriasi net iki 3 kartų, - sakė Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas. - Jei tokios savivaldybės, kuriose gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų kelis kartus didesnis nei šalies vidurkis, dar skundžiasi jų trūkumu, priežasčių, manau, reikia ieškoti darbo organizavime. Gal tie gydytojai susispietę rajono centre, o kaimiškose vietovėse jie pasėdi pusę dienos du kartus per savaitę, todėl ir nėra normalaus prieinamumo. Vėlgi tas pats gydytojas greičiausiai dirba ir kažkur kitoje įstaigoje“.

Auditorių duomenimis, daugiau nei 9 proc. šeimos gydytojų dirba keliose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Valstybės kontrolės manymu, savivaldybės turi prižiūrėti, kad paslaugos išsidėstytų tolygiai ir būtų vienodai prieinamos pacientams. Tačiau pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo reikalavimų Lietuvoje nėra, todėl privatūs centrai savivaldybės teritorijoje steigiami netolygiai, be to, jų vadovybė ne visada atsižvelgia į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą apylinkių dydžio normatyvą (mažiausia - 950, didžiausia - 1550 pacientų) ir formuoja mažesnes arba didesnes apylinkes. Tik 44 proc. šeimos gydytojų apylinkės atitinka SAM nustatytą normatyvą, 18 proc. gydytojų apylinkės mažesnės, o 37 proc. - didesnės.

Pacientams, kurių šeimos gydytojai turi daugiau, nei nustatyta, tenka ilgai laukti eilėse. Tačiau ir mažesnėse apylinkėse eilių pas gydytojus neišvengiama, nes jie dirba trumpiau arba rečiau.

Ataskaitoje pateikiami pavyzdžiai, kaip ES šalys reguliuoja šeimos gydytojų apylinkių steigimą ir nustato reikalavimus dėl jų dydžio. Pavyzdžiui, Vokietijoje tam tikroje teritorijoje susidarius 10 proc. gydytojų pertekliui sveikatos draudimo fondai neišduoda naujų leidimų verstis gydytojo praktika toje teritorijoje. Panašiai gydytojų apylinkių skaičius ribojamas ir Danijoje, Austrijoje.

Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį, kad šeimos gydytojai 22 proc. darbo laiko skiria atlikti funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kompetencijos ir kurias galėtų atlikti slaugytojai arba administracijos darbuotojai. Tik 5 proc. šeimos gydytojų atlieka jų medicinos normoje numatytas profilaktines suaugusiųjų pacientų sveikatos patikras.

Kaip teigė L.Čiakas, labai dažnai šeimos gydytojai siunčia pacientus specialistams konsultuoti, užuot patys juos apžiūrėję ir skyrę gydymą.

„Mes žiūrėjome, kiek šeimos gydytojų atliko tai, ką privalėjo padaryti. Pavyzdžiui, žmogui skundžiantis dėl regos sutrikimų tik 6 iš 76 atvejų gydytojai patys atliko reikiamus veiksmus, dėl klausos organų - tik 8 iš 35, likusiais atvejais ligoniai buvo siunčiami pas specia­listus, - vardijo L.Čiakas. - Kai matome daugybę tokių atvejų, tai verčia sunerimti dėl jų priežasties: ar gydytojai tiesiog nenori konflikto su pacientu, kuris prašo siuntimo, ar nori išvengti atsakomybės, o gal siekia, kad įstaiga gautų papildomų pinigų, nes už specialisto konsultacijas ligonių kasos moka atskirai“.

Pasak L.Čiako, minėti trūkumai buvo aptikti ir viešosiose, ir privačiose gydymo įstaigose. SAM rekomenduota tobulinti teisės aktus ir kartu su savivaldybėmis imtis priemonių, kad šeimos gydytojų paslaugos būtų tolygiau paskirstomos ir šalyje, ir savivaldybių teritorijose.

Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis teigia, kad po tokių Valstybės kontrolės išvadų jam būsią lengviau įtikinti oponentus dėl būtinybės kuo skubiau reformuoti ydingą sistemą.

„Teiksime skubias teisės aktų pataisas, kad padėtis keistųsi. Ir Seimo kartą jau atmestus pasiūlymus dėl sutarčių sudarymo tvarkos teiksime iš naujo, - žadėjo ministras. - Pažiūrėsime, ką dabar oponentai pasakys. Tikrai ne mes užsakėme Valstybės kontrolės tyrimą, bet gal sulauksime naujos propagandinės kampanijos ir prieš valstybės auditorius“.