Kokios kojų venų ligų priežastys ir kaip jų išvengti?
Lėtinis veninis nepakankamumas (LVN) yra aktuali socialinė ir ekonominė problema pasauliniu mastu. Šia liga serga 10-20 proc. žmonių ir ji yra dažna nedarbingumo ir invalidumo priežastis.
Sergamumą lemia įgimtos ir įgytos priežastys, ir pagal tai LVN skirstomas į pirminį bei antrinį.
Pirminis arba dėl įgimtų priežasčių atsiradęs LVN pasitaiko rečiau, tačiau atsiranda jauniems žmonėms, sukelia gilesnius kojų minkštųjų audinių pakitimus, yra sunkiau gydomas. Jis susiformuoja dėl įgimto kojų giliųjų venų nepakankamo išsivystymo ar jų vožtuvų nesandarumo.
Antrinio arba įgyto LVN atsiradimo priežasčių yra ne viena. Dažniausiai jis susiformuoja po persirgtos kojų giliųjų venų trombozės. Įtakos LVN atsirasti turi ilgas sėdėjimas ir stovėjimas, nėštumas, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, hormoninių kontraceptikų vartojimas, darbas karštyje, aukštakulnės avalynės dėvėjimas, vyresnis amžius.
Taip pat įtakos šiai ligai vystytis turi įgimtas venų sienelės raumeninio-elastinio sluoksnio silpnumas. Beje, moterys šia liga serga keturis kartus dažniau nei vyrai.
Kokios šios ligos pasekmės nesigydant?
Dažniausia LVN pasekmė - kojų poodinių venų tinklo mazginis išsiplėtimas, kitaip tariant kojų varikozė. Venų varikozė gali pasireikšti labai įvairiai: vienais atvejais atsiranda mažų, plonyčių linijų po oda raizginiai (voratinklinės kapiliarinės venos), kitu atveju - storos, išsipūtusios venos išvirsta į odos paviršių, atsiranda kraujagysliniai dariniai. Bet kokios formos varikozė atsiranda kaip venų refliukso padarinys.
Venų varikozė - tai progresuojanti liga, kuri negydoma gali sukelti labai rimtų problemų. LVN raida susijusi su veniniu refliuksu, t.y. kraujo atgaline tėkme kojų venomis.
Blauzdų raumenims dirbant, veninis kraujas pasišalina iš kojų venų ir negrįžta atgal, nes trukdo venų vožtuvai. Kai yra refliuksas, kraujas, užuot tekėjęs širdies link, grįžta atgal dėl nesandarių venų vožtuvų, todėl labai padidėja kraujo spaudimas kojų venose, ypač blauzdų apatinėse dalyse, čiurnose.
Sutrinka kojų odos ir poodinių minkštųjų audinių medžiagų apykaita, atsiranda išeminis lėtinis uždegimas, ilgainiui susiformuoja odos atrofija ir nekrozė - opa. Dėl padidėjusio veninio spaudimo kojose ima plėstis kojų poodinės venos, susiformuoja antrinė kojų poodinių venų varikozė, dar labiau pagreitindama LVN progresavimą.
Kokius negalavimus jaučia žmogus, sergantis šia liga?
Kol liga nėra labai išreikšta, tuomet jaučiamos apsunkusios, pavargusios kojos, ypač vakarais, kojos tirpsta, "bėgioja skruzdės", nežymiai patinsta kulkšneliai, blauzdų apačios, vargina nereti kojų mėšlungiai.
Progresuojant ligai, vakarinis kojų tinimas ryškėja, formuojasi paviršinių venų vingiuotas išsiplėtimas, mazguotumas, blauzdose atsiranda rudos pigmentinės dėmės, odos atrofija, poodžio sklerozė (lipodermatosklerozė) ir galiausiai - trofinės opos kartais su paviršine infekcija.
Liga paprastai progresuoja lėtai, trofinės komplikacijos atsiranda per keletą ar keliolika metų nuo ligos pradinių simptomų, todėl svarbu ligą diagnozuoti ankstyvose jos stadijose, nes laiku pradėjus tinkamai gydyti, sunkių jos komplikacijų galima išvengti.
Moterims dažnai susirūpinimą kelia kojose ryškėjantys smulkių kapiliarų raizginiai. Gal tai ligos užuomazga?
Atsiradusios voratinklinės venos (kraujagyslių raizginiai), ar, kitaip tariant, kapiliarai - tai taip pat venų nepakankamumo (venų refliukso ligos) padarinys, panašus į venų varikozę, tik šiek tiek mažesnis.
Voratinklinės venos - tai mažų, visuomet susiraizgiusių plonų kraujagyslių telkiniai, atsiradę odos paviršiuje ir primenantys voratinklį arba medžių šakas. Paprastai šie dariniai būna raudonos, mėlynos arba violetinės spalvos ir yra gerai pastebimi. Jie dažniausiai atsiranda ant šlaunų, apatinės kojų dalies arba netgi ant veido. Voratinklinės venos kartais gali apimti didelį odos plotą.
Smulkių venų išsiplėtimas yra daugiau kosmetinė problema, nors daugelis pacientų teigia, kad voratinklinių venų gydymas sumažina kojų nuovargį ir sunkumą.
Kaip gydomos kojų venų ligos?
Venų varikozės chirurginis gydymas yra dažniausiai taikomas gydymo metodas, jei pacientas nori ateityje išvengti sunkesnių šios ligos padarinių, jau nekalbant apie estetinį kojų vaizdą, kas yra labai aktualu turbūt visoms moterims.
Tokios operacijos atliekamos tiek klasikine, tiek modernia endovaskuline metodika. Endovaskulinio (radiochirurginio ar lazerinio) gydymo esmė ta, jog varikozės pažeisti poodiniai veniniai kamienai sunaikinami termine energija "vietoje", t.y. nedarant pjūvių ir neištraukiant venų, kaip klasikinės operacijos atveju, todėl netraumuojami veną supantys minkštieji audiniai, nesusidaro skausmingos hematomos.
Reikėtų atkreipti pacientų dėmesį į tai, kad ne visas išsiplėtusias kojų venas įmanoma gydyti, pasitelkiant endovaskulinius venų šalinimo metodus. Koks gydymo būdas labiausiai tinka pacientui, sprendžiama atlikus išsamius tyrimus, su kurių pagalba įvertinama kojų giliųjų bei paviršinių venų praeinamumas, jų vožtuvų pralaidumo požymiai, venų išsiplėtimo dydis ir kiti parametrai.
Koks geriausias laikas operuotis kojas dėl venų nepakankamumo?
Galbūt vasara nėra pats tinkamiausias laikas gydytis kojų venas vien dėl to, kad mėnesį ar ilgiau po operacijos kasdien tenka nešioti ilgas kompresines kojines. Vasarą visi nori ilsėtis, džiaugtis saule, keliauti. O su venų operacijomis ir gydymu tai nelabai suderinama. Aišku, operacijas atliekame ir vasarą, tačiau paprastai žmonės savo kojų venomis pradeda rūpintis nuo rudens.
Rašyti komentarą