Valstybinė ligonių kasa (VLK) konstatavo: net ir mažėjant sveikatos sistemos finansavimui, ligų prevencijos rezultatai pastebimai gerėja. Tuo tarpu onkologai teigia, kad Lietuvoje iš tiesų nėra veikiančios atrankinės patikros programos - yra prevencinių patikrinimų finansavimo programa.
Pinigų skiriama daugiau
VLK specialistų teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, prevencines paslaugas gavo apie 39 tūkst. asmenų daugiau.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto prevencinėms sveikatos programoms šiemet skiriama daugiau nei 28 mln. litų (pernai - apie 24 mln. litų).
VLK duomenimis, pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programą per pirmąjį šių metų pusmetį sveikatos priežiūros įstaigose pasitikrino per 75 tūst. moterų - geru penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Šiemet aktyviau įgyvendinama ir krūties vėžio prevencijos programa - pagal ją per pirmąjį šių metų pusmetį gydymo įstaigose buvo patikrinta beveik 31 tūkst. moterų. Tai net 4592 atvejais daugiau nei pernai per tą patį laiką.
Per pirmąjį šių metų pusmetį pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą buvo patikrinti 74 196 vyrai, pernai per tą patį laiką - 67 303.
Ragina moteris tikrintis
Jau vasarą šalies gydymo įstaigose pradėjo strigti profilaktiniai sveikatos tikrinimai pagal valstybės finansuojamas programas. Stabdyti profilaktinius patikrinimus gydymo įstaigas privertė iš teritorinių ligonių kasų gauti raštai apie numatomas mažesnes sumas už atliktas paslaugas.
Birželio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) buvo nuspręsta prevencinių sveikatos programų finansavimui 2009 m. skirti papildomų lėšų. “Vasarą moterims, norinčioms pasitikrinti pagal krūties vėžio prevencijos programą, buvome priversti sakyti, kad skambintų vėliau, kai prasidės kitas ketvirtis, - “Respublikai” teigė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė. - Dabar lėšų vėl yra, tad 50-69 metų moterys turi galimybę tikrintis profilaktiškai. Mūsų institute šiuo metu kasdien mamografijas galime atlikti maždaug 50 moterų, tuo tarpu jų ateina vos 15. Moterys, turinčios šeimos gydytojo siuntimą, tiek į atrankinę mamografiją, tiek į konsultaciją gali registruotis ir internetu tinklalapyje www.sergu.lt - išsirinkti patogų laiką”.
Jei atlikus mamografiją jokių pakitimų nerandama, moteris vėl turėtų pasitikrinti po dvejų metų. Nustačius galimai gerybinius pakitimus, moterys turi būti stebimos - po šešių mėnesių su šeimos gydytojo siuntimu jos turėtų užsiregistruoti mamologo konsultacijai. Tačiau jei kyla įtarimas, kad moters krūtyje yra piktybinių pakitimų, tolesni jos žingsniai, pasak R.Briedienės, sudėtingi dėl organizuotos sistemos trūkumo Lietuvoje.
Nėra vienos sistemos
Gydytojos teigimu, organizuotos atrankinės patikros dėl krūties vėžio programos Lietuvoje iš tiesų nėra ir mūsų šalis viso pasaulio žemėlapyje pristatoma kaip nevykdanti tokios programos.
“Lietuvoje nėra patvirtinta net atrankinės patikros dėl krūties vėžio programos - patvirtinta tik finansavimo programa, o finansavimo programa visiškai neatspindi tikrųjų rezultatų, - sakė R.Briedienė. Programa efektyvi tik tada, jei patikrinama apie 80 proc. asmenų, kuriems ta programa skirta. Pas mus programa vykdoma neorganizuotai ir neefektyviai. Patikrinta vos 30 proc. moterų”.
Gydytojos teigimu, nėra numatyta, kas programos vykdymą ir jos rezultatus kontroliuoja, kas surenka duomenis, neaišku, kokiam skaičiui moterų nustatomas vėžys, kiek moterų iškviečiama be reikalo, koks susirgusių moterų likimas.
“Ligonių kasos pateikia skaičius, kiek nustatyta piktybinių, galimai piktybinių pakitimų, tačiau tai - tik radiologo interpretacija, kuri nebūtinai yra teisinga, - teigia specialistė. - Niekas nežino, kas vyksta toliau - niekas tokių duomenų nerenka. Jeigu norėtume pristatyti programos rezultatus, mes to padaryti negalėtume, nes jų nežinome. Nėra jokios duomenų bazės, o specialistus, kurie gali kvalifikuotai vertinti mamogramas, galima suskaičiuoti ant pirštų - vertina kas nori, kaip nori, retas šeimos gydytojas gali moteriai paaiškinti tyrimo rezultatus, moterį siunčia į Onkologijos institutą ir čia susidaro baisios eilės... Rezultatas - “moterų streso didinimo”, o ne atrankinės patikros programa. VUOI, norėdami padėti moteriai, mes pabandėme sukurti šios sistemos modelį, kuomet nustačius piktybinius ir galimai piktybinius pakitimus moteris išsikviečiame patys ir registruojame konsultacijai be eilės. Mūsų institute vykdomos programos rezultatų duomenis patys kaupiame ir analizuojame”.
Pasak R.Briedienės, šalyje turėtų būti sukurtas vienas atrankinės sveikatos patikros programos centras, kuris rūpintųsi tiek žmonių kvietimu tikrintis, tiek informacijos teikimu, visų programos grandžių koordinavimu, specialistų rengimu, duomenų rinkimu ir analize, kokybės kontrole ir auditu. Tačiau SAM sako, kad tai ne jų problema, ligonių kasos - taip pat, o nukenčia moterys, kurios nežino ką daryti gavus tyrimo rezultatus.
Komentaras
Dangutė MIKUTIENĖ, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė:
Lietuvoje mirtingumo ir sergamumo onkologinėmis ligomis santykis yra vienas didžiausių Europoje. Kiekvienais metais Europoje onkologinė liga diagnozuojama 3,2 mln. žmonių. Didėjant sergamumui šiomis ligomis ir mirtingumui nuo jų, onkologija visame pasaulyje laikoma prioritetine medicinos sritimi.
Lietuvoje per metus šios ligos diagnozuojamos per 16 tūkst. žmonių, tačiau onkologijos sritis nėra laikoma prioritetine - šios srities finansavimas yra prastas, pagalba ir gydymas onkologiniais vaistais nėra lengvai prieinami pacientams, nėra stebėsenos sistemos.
Pacientai po sunkių operacijų yra paliekami likimo valiai, nes šeimos gydytojai, kad ir kaip stengtųsi, nėra pajėgūs suteikti geros kokybės specializuotų paslaugų ir nėra aiškiai reglamentuotos informacijos apsikeitimo ir stebėsenos sistemos tarp šeimos gydytojų ir onkologų.
Todėl neseniai Vyriausybei pateikėme pareiškimą dėl Nacionalinio vėžio instituto steigimo. Manome, jog siekiant pagerinti onkologinių ligų gydymo situaciją Lietuvoje tikslinga Vilniaus universiteto Onkologijos institutą pertvarkyti į valstybinį mokslinį institutą - Nacionalinį vėžio institutą. Tapęs nacionalinis, šis institutas vykdytų svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, atstovautų Lietuvai sprendžiant su vėžio kontrole susijusius klausimus, užtikrintų tęstinės vėžio kontrolės programos įgyvendinimą Lietuvoje.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą