Mokslininkai teigia, kad vyrų spermoje yra genai, trumpinantys jų gyvenimą.
Atlikę bandymus su pelėmis, jie aptiko specifinį geną, kuris, nors jį turi abiejų lyčių atstovai, yra aktyvus tik vyriškos lyties organizmuose. Mokslininkų manymu, šis genas vyriškos lyties atstovams leidžia užaugti didesniais - gyvenimo trukmės sąskaita.
Tokijo žemės ūkio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas buvo paskelbtas žurnale "Human Reproduction".
Nors tyrimas buvo atliekamas su pelėmis, mokslininkai mano, kad tai gali būti pritaikyta visiems žinduoliams – įskaitant ir žmones.
Mokslininkai tyrė peles, kurios turėjo dviejų motinų genetinę medžiagą, bet neturėjo tėvo genų. Tai buvo padaryta pakeičiant DNR pelių kiaušinėliuose taip, kad genai veiktų taip pat, kaip veikia genai, esantys spermoje. Siekiant sukurti embrionus, buvo pakoreguota genetinė medžiaga ir implantuota į suaugusių pelių kiaušinėlius. Gimę palikuonys neturėjo jokios iš vyriškos lyties atstovo paveldėtos genetinės medžiagos ir vidutiniškai gyvendavo trečdaliu ilgiau, nei pelės, turinčios įprastą genetinį paveldą.
Geresnė imuninė funkcija
Dviejų motinų genus turinčios pelės gimė akivaizdžiai lengvesnės ir mažesnės, nei normalios pelės, bet jų imuninė sistema daug buvo geresnė nei kitų pelių. Mokslininkai mano, kad šiame procese svarbiausias genas yra Rasgrf1. Nors šis genas yra perduodamas iš abiejų tėvų, tačiau moters perduodamas genas yra nuslopinamas.
"Mes jau kurį laiką žinojome, kad beveik visose pasaulio šalyse moterys yra linkusios gyventi ilgiau, nei vyrai, ir kad šie su lytimi susiję gyvenimo trukmės skirtumai taip pat pasitaiko ir daugelyje kitų žinduolių rūšių", - sakė tyrimo vadovas profesorius Tomohiro Kono. "Tačiau šio skirtumo priežastis yra neaiški. Be to, dar nėra žinoma, ar žinduolių gyvenimo trukmę kontroliuoja vieno ar abiejų tėvų genomo struktūros. Mūsų rezultatai rodo, kad lyčių gyvenimo trukmės skirtumai , sąlygojami genomo, parodo, kad spermoje esantis genomas turi žalingą poveikį žinduolių ilgaamžiškumui. Tyrimai gali duoti atsakymą į svarbiausius, pagrindinius klausimus: ar žinduolių gyvenimo trukmė yra kontroliuojama vieno ar abiejų tėvų genomo struktūros ir kodėl moterys gyvena ilgiau nei vyrai."
Jungtinėje Karalystėje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 77.4 metų, o moterų - 81.6 metų.
Mokslininkai teigia, kad gamtoje vyriškos lyties atstovai yra linkę susikoncentruoti ties dideliu tvirtu kūnu, kadangi jėga ir masė padeda jiems kovoti dėl susiporavimo su moteriškos lyties atstovėmis. Tuo tarpu moteriškosios lyties atstovės yra linkusios užkonservuoti energiją naujagimių gimdymui ir rūpinimuisi jais.
Daktaras Allan Pacey, Šefildo universiteto reprodukcijos ekspertas, sako: "šio tyrimo rezultatai yra intriguojantys, o tema aiškiai reikalauja tolesnių tyrimų. Tačiau aš norėčiau atsispirti pagundai fantazuoti apie tai, ar vieną dieną šios medicininės procedūros manipuliuojant genais gali pratęsti gyvenimą. Manau, kad žmonės savo viduje turi visą kas geriausia, ir mes turime pasistengti tai išsaugoti."
Profesorė Kay-Tee Khaw, Kenbridžo universiteto senėjimo proceso ekspertė, teigia, kad atradimai nebūtinai gali būti pritaikomi ir žmonėms. Ji dėsto: "Tai yra įdomūs atradimai, tačiau aš manau, kad bet kokie lyčių gyvenimo trukmės pasikeitimai, kurie žmonėse keitėsi tiek iš kartos į kartą, tiek ir skirtingose aplinkose, gali turėti daug sudėtingesnius paaiškinimus, nei vienas genas."
"BBC News"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą