Ligoninėje gulėjo keturis mėnesius
Kieme sulojus kiemsargiui pro atviras duris pasigirsta jį tildantis šeimininko balsas. Per slenkstį žengia pusamžis vyras, kuris mažiau nei prieš metus buvo prikaustytas prie lovos. 56-erių Liudą Jasnauską pernai spalį pakirto žaibas namų virtuvėje. Ugnies kamuolys įlėkė pro atvirą orlaidę ir metėsi link jo, sėdusio prie krosnies, kojų.
Į Joniškio ligoninę atvežtas ir gydytojų bei sesučių rūpesčiu apsuptas vyras po savaitės kalbėdamas su „Šiaulių kraštu“ pokštavo, entuziastingai pasakojo apie įvykį. Tikėjo, kad netrukus pakils nuo patalo bei žengs pirmuosius žingsnius. Lemtinga diena tapo antruoju gimtadieniu.
Vyras ligoninėje praleido keturis mėnesius. Iš karto sąmonę atgavęs žmogus nieko neatsiminė, skundėsi visiška kojų nejautra. Daktarai badė adatomis, gnaibė pincetu – jokios reakcijos. Bet praėjus savaitei Mindaugių kaimo gyventojas, stipriai sugnybęs pirštais odą, jau galėjo džiaugtis jaučiąs skausmą.
Maži žingsniai
Po mėnesio ir trijų dienų atsistatė dešinė koja. Vėliau pradėjo paklusti šeimininkui ir kairioji, tik ji – gerokai silpnesnė. Tokia liko iki šiolei.
Padedamas palatos vyrų, Liudas pirmiausia sėdosi į vežimėlį ir bandė savo kelionę pradėti koridoriais. Po vaistų, masažų kurso ėmė žengti pirmyn su vaikštyne.
„Po trijų menesių ir 27 dienų ėjau su ramentais. Pasiramsčiuodamas vykau į Šiaulius pasirodyti gydytojų komisijai, – tikslų dienų skaičių rikiuoja Liudas Jasnauskas. – Medikai sakė, kad labai ilgas procesas, kol atsigausiu.“
Liko 50 procentų darbingumo
Komisija jam nustatė 50 procentų darbingumo, tai atitinka anksčiau buvusią trečią neįgalumo grupę. Vyrui leista kelti ne daugiau kaip 20 kilogramų svorio ir negalima imtis stovimo darbo. Tai labiausiai nuvylė kelis mėnesius buvusį kupiną entuziazmo ir optimizmo vyrą. Šeimoje auga 7 metų sūnus, kuriam tėvas nori būti pavyzdžiu ir juo deramai pasirūpinti.
„Aš vis tiek norėčiau dirbti. Sako, reikia sėdimo darbo. Bet aš galiu pastovėti ir valandą. Prašiau seniūnijoje, kad skirtų viešųjų darbų. Neduoda. Netinkamas. O juk pakeles kartais pijokai tvarko, daugiau rūko ir stoviniuoja negu dirba. Aš irgi galėčiau šiukšles parinkti porą valandų, pailsėti, o paskui vėl dirbti. Mano rankos nenukentėjo,“ – mano L. Jasnauskas.
Negalėdamas rimtai plušėti vyras padeda žmonai Danguolei ruoštis po namus. Svėres ar balandas daržuose rauna, vyšnias, braškes, serbentus skina. Ir uogienes abu virė.
Jautriai reaguoja į perkūniją
Patyręs žaibo kirtį L. Jasnauskas dabar jautriai reaguoja į kiekvieną audrą, perkūniją. Jos šią vasarą – dažnos.
„Vieną sykį užėjus griaustiniui su žaibais pradėjo kojos kratytis, visas kūnas drebėti. Net sūnus nustebęs klausė: kas tau yra, tėti?“ – sako Mindaugių kaimo gyventojas.
Po ano įvykio namuose žaibolaidis dar neįrengtas. L. Jasnauskas sako galvojantis tai padaryti, tik pats ant stogo užlipti negali.
Iš kaimo gyventojų vyras buvo girdėjęs, kad žaibas gali trenkti du kartus į tą patį medį, tarsi buvęs kirtis pritrauktų naują elektros išlydį. Kadangi praeitą sykį žaibas į kambarį įlėkė kliudęs netoliese augantį uosį, žmogus baiminasi, kad vėl į medį netrenktų.
Gyvas išliko tris kartus
56-erių metų Mindaugių kaimo gyventojas L. Jasnauskas ant mirties slenksčio buvo atsidūręs ne kartą.
Pirmą kartą 1979-aisiais jį nutrenkė elektra. Tada pažįstamam padėjo prie statybos darbų.
Kai buvo įjungta betono maišyklė, talkininką prie jos priklijavo elektros srovė. Greitoji skubiai išvežė apmirusį vyrą į ligoninę. O ten pasirodė, kad jis negyvas ir nugrūdo į lavoninę. Tik pažįstamas felčeris jį iš lavoninės atgal išsitempė, visaip gaivino, pylė vandenį, kol pajuto pulsą.
Antrą kartą nelaimė L. Jasnauską ištiko prieš penkerius metus. Tada sprogus suvirinimo aparatui, vyras smarkiai apdegė veidą, kuris atrodė juodas kaip anglis. Ir sugijus dar ilgai sunkiai galėjo barzdą skustis, nes sykiu plona užsidėjusi odelė gremždavosi.
Parengta pagal dienraštį "Šiaulių kraštas"
Taip pat skaitykite
Nauji
Rašyti komentarą