Rytų medicinos pamokėlės
Nuo sausio 20 iki vasario 19-osios aktyvus tampa plaučių, arba Vandenio, meridianas (tarptautinis žymėjimas P).
Jis yra ING charakterio, tamsiai mėlynos spalvos. Perima energiją iš kepenų meridiano ir perduoda storosios žarnos meridianui. Šie abu meridianai žmogaus kūne atlieka svarbų atliekų pašalinimo darbą.
Šio meridiano paros aktyvumo laikas - nuo 3 iki 5 valandos nakties. Tuo metu žmogus taip giliai nugrimzta į save, kad jo kvėpavimo beveik negirdėti. Jo viduje vyksta sudėtingi procesai, kurie turi per ramybės laiką žmogų paruošti naujai darbo dienai. Taip pat pastebėta, jog stipriausi kosulio priepuoliai žmogų ištinka šiuo metu.
Meridianas prasideda krūtinės srityje, iš po raktikaulių eina vidinėmis rankų pusėmis iki rankos nykščio (žr. paveikslėlį).
Kinų medicinoje jau seniai pastebėtas plaučių ryšys su oda bei plaukais. Plaukų skilinėjimas, lūžinėjimas liudija apie blogą plaučių darbą.
Be to, plaučiai palaiko kūne vandens balansą, reguliuoja prakaito liaukų veiklą. Apie vandens balanso sutrikimą žmogaus kūne liudija kosulys, rodantis, jog drėgmės perteklius yra linkęs kauptis plaučiuose. Esant normalioms plaučių funkcijoms, kvėpavimas laisvas, uoslė aštri. Sulėtėjus plaučių funkcijoms žmogus pradeda žiovauti, tokiu būdu bandydamas kompensuoti deguonies stygių. Savotišku plaučių prieangiu yra laikoma žmogaus nosis (dažnos slogos, užgulta nosis rodo, jog plaučių meridianas jau yra išbalansuotas).
Žmonės, turintys nesveikus plaučius, dažnai jaudinasi ir sunkiai išgyvena bet kokią nesėkmę.
Energijos disbalansas
Energijos trūkumą plaučių meridiane rodo šie simptomai: kosulys, šalčio krėtimas, šaltas prakaitas, sloga, galvos svaigimas, skausmai krūtinėje ir raktikaulio srityje, nemiga, dažnas žiovulys, šiurkšti oda, plonas ir silpnas balsas.
Energijos perteklius susijęs su šiais simptomais: pakilusia temperatūra, prakaitavimu, stipriu ir skausmingu kosuliu, skausmais pečių ir nugaros srityje, karščiu pėdose ir delnuose, mažu plaučių tūriu, plaučių uždegimu, bronchinės astmos požymiais.
Meridiano charakteris
Vandenis, iš Ožiaragio charakterio perėmęs teorijas, taisykles, įstatymus, juos suabsoliutina ir suglobalina. Jį jaudina ekologinės, pasaulio masto problemos, o kiekvienas žmogus suvokiamas kaip mikrokosmosas beribės visatos vandenyne.
Vandenio charakterio žmogus atkakliai laikosi savo gyvenimo pažiūrų, vadovaujasi išankstiniais trafaretais ir nebando peržiūrėti savo tiesų - jos peržiūrimos tik įvykus didžiuliam gyvenimo sukrėtimui. Tiesų žlugimas būna nepaprastai skausmingas. Žmogus jaučiasi tarsi atsibudęs iš gilaus sapno, jį tiesiog kaip žaibas sukrečia mintis, jog jis gyveno ne taip.
Vandenio fazėje žmogų pradeda dominti astrologija. Kitas dalykas, kuris taip pat be galo svarbus stipriam Vandeniui, - tai draugiškumas, draugai. "Duoti visada daugiau, negu gauni",- tokiu lozungu vadovaujasi tikras draugas. Pozityviai besivystanti Vandenio fazė gali atvesti iki religingumo. Taip žingsnelis po žingsnelio žengiama išmintingumo link. Religingas žmogus neturi ko prašyti - jis viską jau turi. Ir niekada nedejuoja, kad kryžius per sunkus. Religingas žmogus nekritikuoja kitų. Nuo gėrio jis būna atsiribojęs, o blogį pripažįsta, bet pats jam netarnauja. Jam nėra hierarchijos: tiek popiežius, tiek nuteistasis tėra Dievo vaikai. Juk dangaus karalystė - ne aukštai virš debesų, bet mumyse. Vandenio fazė yra paskutinė proto brendimo fazė. Po to protas pergimsta iš naujo ir tampa išmintingas, nušvitęs. Krikščionis ieško savyje dangaus karalystės, budistas - nušvitusio Budos proto, o krišnaistas - Krišnos sąmonės.
Patologija
Į save pasinėręs žmogus gali tapti neveiklus kasdieniniame gyvenime. Patologiškam Vandeniui nelengva pačiam užsidirbti duonai. Galiausiai toks žmogus pradeda viską aplink save neigti ir kritikuoti. Mūsų visuomenėje yra nemažai taip asocialių asmenų, kurie jau nebesugeba atitikti visuomenės reikalavimų, t. y. tampa alkoholikais, narkomanais, bomžais. Vandenio patologija gali pasireikšti psichinėmis ligomis, haliucinacijomis. Jis gali matyti nesamus vaizdus, girdėti balsus, užuosti kvapus, jausti prisilietimus, kurių nėra. Toks žmogus ilgainiui tampa abejingas savo konkrečiai kasdienybei - juk viskas yra niekinga, palyginus su globalinėmis žmonijos problemomis, o ir visi aplinkui paskendę nuodėmėse. Gali prasidėti plaučių ligos, tuberkuliozė, alergijos, polinkis į peršalimo ligas.
Kvėpavimo praktikos
Yra labai svarbu nuolatos prisiminti, kad išmokę įvairias kvėpavimo praktikas (o jų šiuo metu yra gyva galybė) galime padėti sau įveikti gausybę problemų. Apie tai daug knygelių yra parašęs K. Niši. Čia pateikiame vieną iš jo rekomenduojamų kvėpavimo meditacijų.
Kai pajusite, kad atsipalaidavote, visiškai susitelkite į kvėpavimą, dešinę ranką pridėkite prie ligotos vietos ar prie sergančio organo srities. Pradėkite kvėpuoti. Iškvėpdami įsivaizduokite, kaip iškvepiamą orą drauge su ryškiai geltonu energijos srautu nukreipiate į sergančio organo sritį arba tiesiog pasiligojusią vietą. Šią sritį užlieja oras ir energija,- pagaliau energija pradeda lietis į išorę, taip išplaudama ligą, atliekas, visus nešvarumus.
Jūs įkvepiate ir įsivaizduojate, kad oras jau srūva ne pro nosį, o pro sergančio organo sritį. Šis organas prisipildo gaivios, tyros gydomosios energijos. Iškvepiama vėlgi pro ligotą vietą, drauge su iškvėpimu šalinama visa, kas bloga, kas ligota. Įkvepiant ir vėl įsilieja sveika gydomoji energija. Taip įkvėpkite ir iškvėpkite 10 kartų. Po dešimtojo iškvėpimo ranką nuimkite nuo ligotos vietos. Minutę ramiai pagulėkite. Po to dešine ranka dar ligotą vietą patrinkite sukdami delną pagal laikrodžio rodyklę.
Aleta CHOMIČENKIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą