Miegas būtinas
Mokslininkai skiria dvi miego rūšis: vadinamuosius lėtąjį ir greitąjį. Greitosios miego fazės metu žmonės paprastai sapnuoja. Kiekvienas miego ciklas, kurių per naktį būna keletas, paprastai prasideda lėtojo miego faze ir baigiasi greitojo.
Gilus miegas nuramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja raumenis, sumažina kūno temperatūrą bei sulėtina širdies veiklą ir kvėpavimą, taip pat sumažina kraujo spaudimą. Miegant gerokai sumažėja ir streso hormono - kortizono lygis. Tuo tarpu augimo hormonas pasiekia aukščiausią lygį, tad ne veltui sakoma, kad žmonės auga miegodami.
Miegas - būtinas kone kiekvienam gyvam organizmui. Kiekvieno žmogaus miego poreikiai yra skirtingi. Šių dienų medicina rekomenduoja suaugusiam žmogui miegoti 7-8 valandas per parą. Vieniems būtina miegoti daugiau, kitiems - mažiau, tai priklauso nuo savijautos.
Senovėje žmonės ne kartą bandė išsiaiškinti, ar tikrai miegas būtinas žmogui. Teigiama, kad pirmą kartą kankinimo nemiga metodas buvo panaudotas Kinijoje. Ten žmonos žudiką teismas nuteisė... nemiga! Nusikaltėlį atidavė trims sargybiniams, kurie, pasikeisdami, neleido žudikui užmigti. Šis po dešimties dienų ėmė maldauti, prašydamas mirties bet kokiu būdu, kad tik daugiau nebereikėtų šitaip kankintis...
Užtenka kelių valandų
Beje, manoma, kad miego trukmė susijusi su žmogaus charakteriu. Ilgai miegantys žmonės dažniausiai lengviau pažeidžiami, jautrūs, greitai apimami nerimo, įžeidūs. Tuo tarpu miegantys mažiau - energingi, savimi pasitikintys žmonės, tarp kurių buvo nemažai įžymybių ir genijų. Pavyzdžiui, imperatorius Napoleonas, teigęs, kad vyrams turi pakakti keturių valandų miego, moterims - penkių, na, o šešias valandas per parą miega tik idiotai.
Viso labo keturias valandas per parą miegojo Leonardas da Vinčis, Johanas Volfgangas Gėtė, Vinstonas Čerčilis, penkias valandas ilsėdavosi garsusis išradėjas Tomas Edisonas. Bet ir tarp miegalių pakako savų genijų - štai Albertas Einšteinas, pasirodo, mėgdavo pamiegoti net iki 12 valandų per parą. Paties mokslininko teigimu, būtent miego metu jis susapnavo garsiąją reliatyvumo teoriją.
Įdomu, kad Kalifornijos universiteto psichologų grupė tyrimų metu nustatė, kad per didelis miego kiekis gali net... pakenkti žmogui. Anot jų, žmonės, mėgstantys miegoti ilgiau, nei 7-8 valandas, miršta anksčiau. Tiesa, statistiniai duomenys rodo, kad ir miegantys mažiau nei minėtas vidurkis, gyvena kur kas trumpiau.
Harvardo medicinos centro tyrinėtojai nustatė, kad miegant gerėja žmogaus atmintis, žmonės lengviau įsimena įvairius dalykus. Tiesa, ilgą laiką nepavykdavo nustatyti, kodėl taip yra. Čia tyrinėtojams padėjo šiuolaikinė technika, vadinamasis magnetorezonansinis skanavimas. Paaiškėjo, kad nauji atsiminimai žmogaus smegenyse susiformuoja, kai šis tiesiogiai kontaktuoja su informacija, pvz., mokosi eilėraštį.
Tačiau nauja informacija labai trapi, ją lengva prarasti, todėl atsiminimus būtina sustiprinti. Tai nutinka tvirtėjant ryšiams tarp smegenų ląstelių. Ilgą laiką mokslininkai manė, kad šie ryšiai tvirtėja tiesiog bėgant laikui, tačiau vėliau nustatyta, kad jie labiausiai "susiguli" būtent miegant.
Anot Harvardo medicinos centro tyrinėtojų, miegant atsiminimai tarsi tvarkingai sudėliojami, atminties dalelės tartum perkeliamos į saugesnę saugojimo vietą smegenyse. Tai paaiškina, kodėl tiek daug miego reikia vaikams.
Dvylikos mėnesių kūdikis beveik visą laiką gauna didžiulį naujų įspūdžių, informacijos kiekį. Būtent todėl jam reikia tiek daug miego, kuris padeda susidoroti su šia informacijos lavina.
Ištvėrė 11 parų
Įvairiais tikslais (dažniausiai moksliniais) buvo ne kartą bandyta išsiaiškinti, kiek laiko be miego gali ištverti žmogus.
XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo atlikta daugybė eksperimentų, per kuriuos savanoriai už nemažą piniginį atlygį sutikdavo nemiegoti tol, kol pajėgs. Tyrėjai išsiaiškino, kad penktąją nemigos parą žmonėms susilpnėja rega ir klausa, gali prasidėti haliucinacijos, sutrinka judesių koordinacija, nusilpsta dėmesys, žmogus nebegali susikaupti ir dirbti beveik jokio darbo.
Dauguma eksperimentuotojų, nors ir gausiai maitinami, per nemigos periodą prarasdavo daug svorio. Didžioji dalis eksperimento dalyvių "ištempdavo" aštuonias paras ir tik trys pareiškė, kad gali nemiegoti ir toliau, jei tik jiems daugiau sumokės. Tačiau eksperimento rengėjai atsisakė tęsti bandymus, nes išsigando dėl bandomųjų sveikatos, be to, patys jau buvo visiškai išsekę...
Įdomu, kad kone visiems bandymų dalyviams po eksperimento vos per dvi paras pavyko visiškai atkurti normalų miego ritmą.
Beje, Gineso rekordų knyga skelbia, kad nemiego čempionu yra Rendis Gardneris, kuris ištvėrė be miego 264 valandas (maždaug 11 parų).
Tiesa, panašūs eksperimentai buvo daromi ir su gyvūnais. Čia eksperimentų rengėjų nevaržė etika. XIX a. tokius bandymus su šunimis atliko rusų gydytojas M.Manaseina. Jo eksperimentų metu visi šunys be išimties nugaišdavo po 2-3 savaičių, praleistų be miego.
Įdomu, kad, išskyrus šią priežastį, jokių kitų aiškių mirties požymių nerasta - visi vidaus organai ir audiniai atrodė visiškai normalūs ir nepažeisti. Eksperimentai su kitais gyvūnais baigėsi panašiai.
Tik vėlesnių tyrimų metu, kai technologijos jau buvo gerokai pažengusios, mokslininkai nustatė, kad visų nuo priverstinės nemigos žuvusių gyvūnų kraujyje rastas itin didelis kiekis virusų ir bakterijų. Tuomet tyrinėtojai nusprendė, kad būtent miego metu vyksta organizmo imuninės sistemos atsinaujinimas. Tad ilga nemiga, matyt, lemia ir imuninės sistemos nusilpimą.
Civilizacijos rykštė
Tikra šiuolaikinės civilizacijos rykšte tapo nemiga. Teigiama, kad viena nemigos naktis smegenų darbingumą sumažina 9 procentais. Mokslininkų somnologų (miego tyrinėtojų) duomenimis, nuo nemigos kenčia beveik milijardas žmonių. Manoma, kad jei žmogus keletą dienų iš eilės negali užmigti per 15-20 minučių po to, kai atsigulė lovon, jis jau turi miego sutrikimo problemų.
Pastangos užmigti menkai padės tokiems nelaimėliams. Rezultatas gali būti net priešingas - išsiskiria streso hormonai, žmogus įsitempia, susierzina ir tuomet apie jokį miegą jau nebegali būti kalbos... Gydytojai pataria, kad jei jau niekaip nepavyksta užmigti, geriau atsikelti, išvėdinti miegamąjį ir imtis kokios nors itin nuobodžios veiklos.
Medikams kelia nerimą vis labiau plintantis įprotis įprastą darbo savaitę miegoti nedaug, palikus miegą savaitgaliui, kai galima išsimiegoti už visas prarastas miego valandas. Anot somnologų, norint išsimiegoti iki soties, reikia ne ilgau miegoti, o tiesiog visuomet stengtis miegoti tuo pačiu metu.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą