Už europinius pinigus sutvarkė ir uždarė
„Vakaro žinios“ kalbėjosi su buvusia Lukonių kaimo bendruomenės pirmininke, šio kaimo gyventoja Roma Baronaite. Moteris pasakojo, kad šiai teko dalyvauti susirinkime, kuriame buvo kalbėta apie Lukonių pradinės mokyklos uždarymą ir mokyklinius autobusiukus. „Kai buvo uždaroma Lukonių pradinė mokykla, sakyta, jeigu iki balandžio nebus uždaryta mokykla, negalės teikti paraiškos autobusiukui gauti. Buvo atvažiavęs ir meras, sakė, kad kitas autobusiukas bus tik po metų, nes šiemet tik duos paraišką. Apie antro autobusiuko žadėjimą šiais metais nebuvo kalbos, - aiškino R.Baronaitė. - Tą mokyklą iš tiesų nerealu buvo laikyti, nes buvo likę 10-12 vaikų, o mokytojos 4.“
Moteris piktinosi, kad vietinė valdžia nesitvarko ūkiškai, mat į Lukonių pradinę mokyklą buvo investuotos europinės lėšos, nors buvo aišku, kad vaikų mažėja ir mokyklą anksčiau ar vėliau teks uždaryti. R.Baronaitės teigimu, taip ir „tempėsi“ mokyklos uždarymo klausimas, nes pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai po mokyklos sutvarkymo už europinę paramą reikėjo išlaukti 5 metų laikotarpį. „Kai tas laikotarpis suėjo, mokyklą iškart ir uždarė. Statė naują krosnį toje mokykloje, investavo krūvas ES pinigų, o galėjo tą pačią krosnį patvarkyti, - kalbėjo moteris. - Tai pirmiausia dabar nugriaus koklines krosnis, o juk granulinis šildymas labai brangus. Tai tegu lieka koklinės krosnys, malkos tai nebrangios, pasikūrensi ir gerai.“
Žada problemą spręsti
Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas informavo, kad uždarytos Lukonių pradinės mokyklos patalpose planuojama įrengti erdvę kultūrai. „Kur įmanoma, bus ardomos pertvaros, didiname erdvę bendruomenės kultūros poreikiams, kultūros centru gal per skambu vadinti... Na taip, tai bus kultūrai, salė laisvalaikiui praleisti, na nežinau, bendruomenės poreikiams“, - sakė jis.
Paklaustas dėl mokyklinių autobusiukų ir priminus, kad dalis vaikų į mokyklą turi važiuoti labai anksti ir maršrutiniu autobusu, D.Bardauskas teigė, kad jam tokia situacija yra naujiena. „Mūsų tokios žinios nepasiekė, jeigu tokia problema yra, mes ir spręsime“, - nukirto meras.
Audronė PITRĖNIENĖ, Švietimo ir mokslo ministrė:
- Normalu, kai vaikai į mokyklą keliasi vos prašvitus, kad spėtų į maršrutinį autobusą?
- Mokinių pavėžėjimas į mokyklas yra savivaldybių funkcija, mes kaip ministerija padedame, finansuojame ir perkame autobusėlius, beje, jų šįmet mes nupirkome dvigubai daugiau nei kasmet - net 82. Be savivaldybės kreipimosi mes paskirti autobusėlio negalime. Pagrindas yra savivaldybės prašymas pagal tam tikrus kriterijus, tai yra uždarius mokyklą, atsiradus naujoms mokyklinio ugdymo grupėms, neįgalių vaikų pavėžėjimo poreikis ir t.t. Jeigu savivaldybė nesusiskaičiavo, tai labai blogai. Kiek aiškinausi konkrečiu atveju, savivaldybė nežinojo apie tokią problemą (kad vaikai važiuoja į mokyklą maršrutiniais autobusais, - aut. past.).
- Ne savivaldybių reikalas žinoti, kiek vaikų mokyklose, kokia jų perspektyva, iš to pasidaryti išvadas ir numatyti ateities sprendimus, šiuo atveju anksčiau susitvarkyti dokumentus dėl autobusiuko gavimo?
- Tam ir sudaromi tinklo pertvarkos savivaldybėje planai, manau, kad savivaldybė tą turi žinoti, ir neturiu šiandien pagrindo galvoti, kad jie nežino, galbūt yra koks nesusipratimas.
- Ar verta investuoti ES pinigus į mokyklą, kur plika akimi aišku, kad ją reikės uždaryti, nes nėra vaikų?
- Ar verta, tai net kalbėt negalima. Savivaldybė yra šeimininkė, meras atsako už tai, kad viskas būtų tvarkingai, yra Švietimo skyriaus vedėjas, yra administracija ir direktorius, manau, visa valdžia ir turi prisiimti atsakomybę. Mes Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas turime panaudoti efektyviai, tai pagrindų pagrindas. Jeigu tai yra daroma, tik paėmus kažką padaryti, tai labai nešeimininkiškas požiūris. Kiek bendraujame su švietimo skyrių vedėjais, dauguma viską žino, planuoja ateitį keleriems metams į priekį.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą