Į darželį - nuo gimimo, į universitetą - ruoštis abitūros egzaminams

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybė buvo pripažinta šviesiausia - šitaip klaipėdiečius už pasiekimus švietimo srityje įvertino Savivaldybių asociacija. Tad, anot Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, šis titulas verčia nesnausti ir šiemet.

"Žinoma, kol kas dar liūdina faktas, kad abiturientų išleidžiame daugiau nei priimame pirmokų. Tokia tendencija bus ir šiais metais. Tad gali tekti reorganizuoti vieną mokyklą", - 2011 metų planais dalijosi L. Prižgintienė.

Kuri uostamiesčio mokykla bus reorganizuota, dar nėra apsispręsta tačiau žinoma, kad tai bus kuri nors pagrindinė mokykla. Iš jos moksleiviai būtų perkelti į kitas mokyklas, o į atsilaisvinusias patalpas būtų perkelta Vydūno vidurinė mokykla, nes dabar dalis šios mokyklos patalpų, esančių Daržų gatvėje, nebeatitinka jokių higienos normų.

Žinia, praėjusiais metais gimnazijos statusas buvo suteiktas dar dviem vidurinėms mokykloms bei suaugusiųjų vidurinei mokyklai.

"Dabar jau turime 10 gimnazijų. Būtų tikslinga nors dviem gimnazijoms suteikti akademinės gimnazijos statusą, kur turėtų mokytis labai motyvuoti vaikai ir dirbtų labai stiprūs mokytojai. Tikslas toks, kad akademinėse gimnazijose besimokantiems vaikams nebereikėtų papildomai samdyti korepetitorių, jie visas reikiamas žinias gautų gimnazijoje", - sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Dar bus diskutuojama su gimnazijų bendruomenėms, kurioms iš jų reikėtų suteikti šį statusą.

Eksperimentinė grupė

Šiemet Klaipėdoje pradės veikti lopšelinė grupė, kurioje bus priimami vaikai nuo gimimo iki metukų. Kol kas nežinia, kiek atsiras norinčiųjų tokius mažus vaikučius patikėti darželio auklėtojoms.

"Tai bus naujiena, Klaipėdoje tokios grupės dar nebuvo. Tačiau kol kas negaliu pasakyti, kada ji pradės veikti. Kol kas pasinaudojus Europos sąjungos lėšomis įrengtos patalpos, nes projekte buvo reikalavimas, kad būtų įrengta tokia grupė. Greičiausiai grupė pradės veikti tik nuo rugsėjo", - pasakojo Švietimo skyriaus Švietimo įstaigų administravimo poskyrio vedėja Jolanta Ceplienė.

Patalpos įrengtos darželyje "Šermukšnėlė", kuri yra Baltijos pr. 63. Pasak šio darželio ūkio dalies vedėjos Milos Bojarskajos, patalpos pritaikytos kūdikiams - stovi keturi vystymo stalai, kitokios nei įprasta matyti darželiuose lovytės.

Svarstoma, kad tokioje grupėje tilptų ne daugiau nei 5 - 7 kūdikiai. Kol kas dar nenustatyta, koks bus mokestis šioje grupėje. Svarstoma, kad maistą ir sauskelnes turėtų atnešti patys tėvai.

"Apie poreikį kol kas sunku ką nors pasakyti. Iki šiol į lopšelių grupes vesdavo nuo 2 metų, nors turime ir tokių atvejų, kai pradeda vesti nuo 1,5 metukų. Visgi, mano nuomone, kai valstybės politika yra orientuota į šeimą - tokių grupių neturėtų būti. Turėtų būti sudarytos visos sąlygos, kad vaikas kuo ilgiau pabūtų su mama", - svarstė L. Prižgintienė.

Pasak jos, jei neatsiras norinčiųjų vesti vaikus į tokią lopšelinę grupe, tuomet į ją bus priimami vaikai nuo vienerių metų.

Mokesčiai darželiuose nesikeis

Nors praėjusiais metais darželiuose pasikeitusi mokesčių mokėjimo tvarka, kai mokama tik už kiekvieną lankytą dieną, sukėlė nemažai diskusijų tarp darželių vadovų, tačiau Švietimo skyriaus vedėjos įsitikinimu, ši tvarka turėtų išlikti ir šiais metais.

"Nors mes dar nedarėme analizės, kaip sekasi darželiams įvedus naują tvarką, tačiau girdėjome kai kurių darželių nusiskundimų, esą nesurenkama lėšų virėjų atlyginimams. Manau, kad tokia problema gali iškilti tik labai mažuose darželiuose. Gal tuose konkrečiuose darželiuose teks diferencijuoti mokesčius arba mažinti virėjų skaičių", - svarstė L. Prižgintienė.

Žinia, nuo 2011 m. darželiuose taip pat įvedamas įkimokyklinuko krepšelis, tačiau, pasak L. Prižgintienės dėl to tėvai jokio skirtumo nepajus.

"Iš esmės niekas nesikeis, tik darželių finansininkams padaugės darbo, nes atlyginimai darbuotojams bus skiriami iš dviejų šaltinių. Jei tai būtų papildomos lėšos, be abejo, visi labai apsidžiaugtų, tačiau tos krepšelio lėšos išimamos iš Savivaldybės biudžeto ir grąžinamos atgal kaip tikslinė dotacija - tad jokio esminio skirtumo ir nebus", - paaiškino L. Prižgintienė.

Be kita ko, ji pasidžiaugė, kad praėjusiais metais visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos jau susikūrė internetinius puslapius, tad dabar informacija tėvams yra lengviau pasiekiama.

Jaunųjų mokslininkų mokykla

Klaipėdos universitetas šiuos metus pradėjo jau ne kaip valstybinė, o kaip viešoji įstaiga. Tačiau pasak universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, dėl to niekas iš esmės nesikeis, nes šie metai bus pereinamieji, tad biudžetą dar tvarkys Finansų ministerija.

Kita naujovė - nuo sausio 15-osios Klaipėdos universitete pradės veikti Jaunųjų mokslininkų mokykla. Savo veiklos pradžioje ši mokykla orientuojasi į II-IV gimnazijos klasių moksleivių poreikius, t. y. sudarytos programos skirtos susipažinti ir pasiruošti studijoms universitete.

Moksleiviai šioje mokykloje turės galimybę ne tik susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais, prisiliesti prie mokslininkų darbo, tačiau ir geriau pasiruošti vidurinės baigiamiesiems egzaminams, iš arčiau susipažinti su specialybėmis, kurios juos domina ir su kuriomis jie sieja savo ateitį.

Nuo sausio 15 d. pradeda veikti informatikos ir programavimo, robotikos ir mechatronikos, skaitmeninės grafikos ir fotografijos, jūrinės ekologijos ir aplinkotyros, biofizikos sekcijos. Įvadinės teorinės paskaitos bus nemokamos. Už praktinius tyrimus, ekspedicijas gali tekti sumokėti minimalų sąnaudas dengiantį mokestį.

Kinijos studentai nevilioja

"Nieko gero pasakyti negaliu - dėl demografinių dalykų ir netobulos studentų kreditavimo sistemos vėl mažės studentų. Sykiu sumažės gaunamos lėšos ir krūviai dėstytojams. Su kai kuriais dėstytojais, kurie nedalyvauja įvairiuose projektuose ir mokslinėje veikloje, o apsiriboja tik paskaitomis, gali tekti ir atsisveikinti. Teks peržiūrėti ir administracijos etatus", - gana pesimistiškai apie prasidedančius metus kalbėjo V. Žulkus.

Nors Švietimo ministerija ragina universitetus ruošti jungtines programas su pasaulio universitetais ir šitaip prisivilioti studentų iš kitų šalių, V. Žulkus netiki, kad tai išeitis.

"Juk suvokiame, kad Klaipėdos universitetas nėra Oksfordas ar Kembridžas, į kurį veržtųsi turtingų amerikonų vaikučiai. Mes galime būti patrauklūs nebent Indijos ar Kinijos studentams. Tačiau esame Europos sąjungos šalis, tad pas mus iš trečiųjų šalių studentai gali atvykti ribotam terminui. Gali būti ir taip, kad pas mus trumpam ir atvyks pastudijuoti užsieniečiai iš trečiųjų šalių, vien tam, kad gautų atitinkamą vizą - bet ar tai išspręs universiteto problemas? Nemanau. Kita vertus, norint pritraukti užsienio studentų - reikėtų, kad studijos vyktų anglų kalba ir kad būtų pasirūpinta jų apgyvendinimu, o daugelis Klaipėdos universiteto bendrabučių - avarinės būklės", - pasakojo V. Žulkus.

Pasak jo, dar kitais metais planuojama uostamiestyje pastatyti 600 vietų bendrabutį.

Be kita ko, V. Žulkus pasidžiaugė, kad į priekį juda Jūrinio slėnio reikalai - perkama mokslinė įranga, dar kitais metais jau planuojama pradėti statyti laboratorinio korpuso pastatus. Žinia, Jūrinio slėnio branduolio ir šiuolaikinės mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimui iki 2013 m. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 89,2 mln. litų.

"Kai stinga studentų, universitetai ieško kitų būdų išgyventi. Vienas iš jų - aukšto lygio moksliniai tyrimai tam tikrose srityse. Jūrinis slėnis - mano nuomone tai tas kelias, kuris garantuotų ir pajamas ir prestižą. Tačiau tam reikalingos didžiulės investicijos", - sakė V. Žulkus.